Pirmajai šunų „laidai“ įteikti Kaniterapijos asociacijos pažymėjimai

2015 Rugpjūtis 5 d.

 

Draugai, kurie niekada neišduos ir suteiks vilties, gyvūnai, kuriuos apkabinus, širdis prisipildys meilės ir gerumo. Tai – kaniterapijai skirti šunys, savo šilumą skleidžiantys vaikų ugdymo įstaigose, globos namuose, gydymo įstaigose. Antradienį Vilniuje esančioje Verkių dvaro sodyboje dešimčiai šunų įteikti terapinio šuns pažymėjimai.

„Džiaugiuosi sutikusi tokių žmonių ir tokių šunų. Širdis džiaugiasi, kad mus vienija bendras tikslas. Ir tai yra puiki pradžia – atsiranda visos galimybės, kad kaniterapija Lietuvoje vystytųsi, plėstųsi toliau“, – sakė pažymėjimus įteikusi kaniterapeutė bei šunų egzaminuotoja iš Lenkijos Hanna Wojciechowska.

Kaip teigė Kaniterapijos asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto docentė, psichologijos dr. Vilmantė Pakalniškienė, tai yra pirmoji šunų „laida“, kuri gauna Kaniterapijos asociacijos pažymėjimus.

„Žmonės pasakoja, kalba savo šunims, bet tik vienetai išgirsta, ką mums sako šuo. Ir tie žmonės esate būtent jūs – tie, kurie suformavo šią gražią komandą“, – sakė ji.

Anot V.Pakalniškienės, šie šunys dalyvaus projektuose, renginiuose, bus matomi ne tik jie, bet ir jų vedliai.  

Lietuvos kinologų draugijos atstovės spaudai Aurelijos Staskevičienės teigimu, kaniterapijai skirti šunys gali pasitarnauti įvairiose srityse, tačiau ne mažiau svarbus ir specialistas – kaniterapijos mokslus baigęs šuns vedlys. Kaniterapijos komandoje taip pat turi būti psichologas, kineziterapeutas, logopedas, ergoterapeutas ir kiti savo srities specialistai.

„Norint imtis kaniterapijos, pirmiausia būtina gydytojo nustatyta diagnozė, kartu su gydytoju sudarytas sveikatinimo planas. Ir tik tuomet, pasitelkus šunų galimybes, galima pradėti dirbti. Be specialistų – nė žingsnio. Privalome laikytis griežtų standartų“, – sakė A.Staskevičienė.

Kad šuo būtų tinkamas terapinei veiklai, jis turi noriai bendrauti su svetimu žmogumi. Šuo turi tuo mėgautis, o jei prisilietimai ir grubesni, mokėti tinkamai elgtis. „Tam šunys yra specialiai ruošiami“, – aiškino V.Pakalniškienė.  

Vykdant būsimųjų terapinių šunų testą, žiūrima, ar šuo paklusnus, kaip reaguoja į aplinką, keistus daiktus, garsus, veiksmus, kaip elgiasi be savo šeimininko. Šunį vertina kaniterapeutų komisija, sudaryta iš mažiausiai trijų žmonių. 

Pažymėjimus gavo trys šunys iš Kauno ir septyni iš Vilniaus. V.Pakalniškienė tikino, kad terapinių šunų poreikis yra daug didesnis. „Bent 20 šunų turėti būtina vien Vilniuje. Juk šunys pavargsta, turi pailsėti“, – sakė ji.

Šarūnas Meškys

http://augintinis.lrytas.lt/prieziura/vilniuje-apdovanoti-nepaprastu-galiu-turintys-sunys.htm

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

 

Terapinio šuns pažymėjimai (Kaniterapijos asociacija) įteikti šiems šunims:

Niūfaundlendas ACE OF SPADE NUO OZO KALVŲ, vedlė I.Stasytienė.

Labradoro retriveris GAILLARDIA BEAUTY, vedlė K.Granat.

Biglis VALSI WININA RYDER, vedlė I.Venislovienė.

Norvegų buhundas TOKYN CEDAR, vedlė D.Bartkevičienė.

Sibiro haskis DREAMWOLF SAPA OF WOLF‘S GANG, vedlė A.Dovidė.

Ryzenšnauceris SINGING HEART PASALA, vedlė J. Vasiliauskaitė.

Auksaspalvis retriveris GILIJA GUILTY GAMBLER, vedlė R.Šukytė.

Auksaspalvis retriveris Andante, vedlė S.Rupšytė-Paleičikė.

Mišrūnų kalytė Tina, vedlė A.Stunžėnaitė.

Auksaspalvis retriveris Festivals The Princess Ti-Hi, vedlė R. Šukytė.