„Kitokios pamokos“ su šunimis

2018 Vasaris 5 d.

 

Edukaciniai užsiėmimai mokymo įstaigose – nuolatinė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro veikla. Į šiuos užsiėmimus bent kartą per savaitę, o pavasarį ir vasarą net po kelis kartus, vyksta savanoriai su savo šunimis.

Patirtis nemenka – komanda yra mačiusi pačių įvairiausių edukacinių užsiėmimų, kadangi identiškų jų paprasčiausiai nebūna.

Užsiėmimas susideda iš daugybės dalių, ne vien tik jo programos ir jame dalyvaujančio šuns.

Užsiėmimų planavimas užtrunka – su mokymo įstaigų atstovais turime suderinti ne vieną detalę – žinoti, kokio amžiaus vaikai ketina dalyvauti užsiėmime, kiek jų bus, kokio dydžio grupės susidarys, koks užsiėmimo pobūdis – aktyvus ir trumpesnis darželinukams, pamokos trukmės – moksleiviams.

Į tai atsižvelgdami, planuojame užsiėmimo datą, vietą (lauko aikštelė, salė, klasė) bei deriname su šunų vedliais, kuris šuo galėtų vykti kartu su mumis.

Edukacinėje veikloje dalyvauja įvairaus amžiaus ir veislės šunys, tačiau visi jie būtinai yra išlaikę specialų egzaminą. Į darželius ir vasaros stovyklas dažniausiai keliauja judresni ir aktyvesni šunys, į mokyklas – ramesni.

Prisipažinsime – ne visuomet pavyksta suplanuoti edukacinį užsiėmimą iki galo. Keisti savo planus kartais tenka jau atvykus į įstaigą. Pasitaiko visko.

Ar viskam esame pasirengę? Taip, mes lankstūs, tačiau pasitaiko įvairiausių situacijaų. Sakykime, vykstant vienam iš užsiėmimų, klasėje nuskambėjo priešgaisrinė sirena – tądien mokykloje vyko priešgaisrinės saugos pratybos, todėl numatytoje evakuacijoje teko sudalyvauti ir mums.

Lengva ir malonu dirbti ten, kur esi laukiamas ir žinai, jog tavo perduota žinia bus suprasta ir paskatins pokyčius. Edukacinis užsiėmimas nėra pramoginė programa, kurios tikslas ¬– linksminti jaunuosius žiūrovus ir dovanoti jiems gerą nuotaiką.
Kiekvienas edukacinis užsiėmimas turi iš anksto suplanuotą tikslą, dažniausiai – išmokyti vaikus saugaus bendravimo su šunimis pagrindų. Toks užsiėmimas yra sėkmingas tik tuomet, kai jame dalyvavusieji perima žinias, kuriems jiems parengiame.


Edukacinis užsiėmimas – nelengva užduotis tiek jame dalyvaujančiam šuniui, tiek užsiėmimo vedėjui. Pirmoji ir pati svarbiausia kiekvieno užsiėmimo taisyklė – pagarba svečiui (šuniui) ir visiems kitiems, dalyvaujantiems užsiėmime.

Kaip užsiėmimo metu suprantama pagarba šuniui? Užsiėmimo metu neturi būti net menkiausio triukšmo ir pašalinės veiklos. Susitarti su vaikais nebūna sunku – į svečius užsukus šuniui, jie tampa itin dėmesingi. 

O kas nutinka, kai šio susitarimo laikytis sunku? Kartais tenka keturkojį draugą išvesti iš klasės ar patraukti iš užsiėmimo sūkurio. Ir koks gi užsiėmimas be šuns? Atsakymas paprastas – neįsivaizduojamas.

Edukacinių užsiėmimų dalyviais dažniausiai tampa ne tik vaikai, bet ir mokytojai, auklėtojai, jų pagalbininkai. Iš tiesų, be šių žmonių užsiėmimas vykti negali. Mokytojas/auklėtojas yra būtent tas žmogus, kuris gali ir turi padėti užtikrinti užsiėmimo sklandumą. Juk jis puikiai pažįsta savo mokinius, žino, kaip juos nuraminti, sudominti, atkreipti dėmesį.

Užsiėmimai su šunimi yra ugdymo(si) dalis, todėl mokytojas čia taip pat labai svarbus. Neretai esame kviečiami kaip svečiai į žmogaus saugos pamokas arba klasės valandėles. Juk mokėti bendrauti su šunimi ir žinoti, kaip elgtis – itin svarbu.

Kodėl per dieną galime pravesti vos kelis edukacinius užsiėmimus ir tik ribotam vaikų skaičiui?

Pasvarstykite, kaip jaučiasi šuo, kuomet jį vienas po kito glosto ir kalbina šimtas vietoje nenustygstančių mokinukų? Penkiasdešimt? Trisdešimt? O kaip reaguoja vaikai, kai artimiau pabendrauti su šunimi jie tegali akimirką?

Saugaus bendravimo su šunimi lengviausia išmokti, teorines žinias derinant su praktika. Juk vaikams įdomu, kaip į juos reaguos klasėje esantis šuo? Ar užuos namuose turimo augintinio kvapą? Ar vizgins uodegą, kai jį glostysi?

Šie įspūdžiai stipresni vaikams, namie neturintiems šunų – jie jaučiasi nejaukiai šalia gyvūnų, gal net jų prisibijo.

Svarbus ir kitas momentas: edukaciniuose užsiėmimuose negali būti jokios prievartos. Jeigu vaikas bijo šunų, jais nepasitiki, nenusiteikęs bendrauti su gyvūnais – jokiu būdu neverčiamas to daryti.

Tačiau, matydami, kaip klasės draugauja bendrauja, džiaugiasi gyvūnais, net ir prisibijantys gyvūnų gana dažnai užsinori su jais iš arčiau susipažinti.

Užsiėmimai su šunimi – tai nuolatinė improvizacija. Net ir tobulą užsiėmimo planą sudėliojęs, nenumatysi vaikų klausimų ar netikėtos reakcijos. Todėl ir šunys, ir „kitokių pamokų“ vedėjai būna viskam pasirengę.

Ir net jeigu vaikai kartu su mumis atlieka tik paprasčiausias užduotis (įpila į šuns dubenėlį vandens ir pan.), iš šių paprastų smulkmenų dėliojama labai svarbi dėlionė – vaikai mokosi rūpintis, mylėti ir globoti gyvūnus.

Guodos Kavaliauskaitės tekstas ir nuotr.