Pagrindinis - Testas „Šuo mieste"

Testas „Šuo mieste"

ŠUNS SOCIALIZACIJOS TESTAS „ŠUO MIESTE“

Socializacijos testas pradėtas rengti siekiant įrodyti, kad dauguma vilniečių augina socializuotus, ramius ir draugiškus šunis, todėl neprivalu kiekvienam jų dėti anstnukį. Šunys, išlaikę socializacijos testą galėjo būti vedžiojami Vilniaus (vėliau ir Panevėžio) mieste be antsnukio. Praėjus 4-eriems metams nuo testo starto, iš Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste ir savivaldybės teritorijose taisyklių buvo išbrauktas punktas, nurodantis, kad visi šunys viešose erdvėse turi būti vedami su antsnukiu.

Socializacijos testą vis dar rengiame šunims ir jų šeimininkams, kurie nori pasitikrinti kontaktą su savo šunimi ir turėti įrodymą, kad jų šuo yra socializuotas, ramus ir nerodo agresyvumo požymių.


BENDROJI DALIS

Testą gali laikyti visi šunys, vyresni nei 6 mėnesių. Nepriimami testuoti sergantys šunys, turintys akivaizdžių galimai užkrečiamos ligos požymių, rujojančios kalės. Į „Agresyvių šunų veislių sąrašą“ įtrauktų veislių šunų savininkai kartu su registracijos anketa privalo pateikti Savivaldybės išduotą leidimą laikyti tokį šunį. Testą laikyti gali tik identifikuoti šunys. Vilniaus mieste gyvenantys šunys turi būti identifikuoti integriniu grandynu. Testo metu šuo negali būti vedamas su dygliuotu antkakliu. Per dieną negali būti testuojami daugiau kaip 15 šunų.

Pasibaigus testui teisėjas paskelbia bendrą rezultatą – „Testas išlaikytas“ arba „Testas neišlaikytas“. Testas laikomas išlaikytu, jei visų pratimų įvykdymą teisėjas įvertina patenkinamai. Neišlaikius testo jį galima laikyti pakartotinai kitą kartą; registruotis būtina iš naujo.


I ETAPAS Šuns išbandymas dresuotės aikštelėje arba laisvoje teritorijoje

Kiekvienas pratimas pradedamas ir baigiamas pagrindine padėtimi – t.y. kai šuo sėdi greta vedlio kairėje pusėje. Sekančio pratimo pradžia gali būti prieš tai buvusio pratimo pabaiga. Teisėjas nurodo kada pradėti pratimą. Kitos komandos (posūkiai, sustojimai, aliūro pakeitimas) atliekamos eilės tvarka be papildomų teisėjo nurodymų. Vedlys gali kreiptis į teisėją paaiškinimų. Šuo gali būti pagiriamas po kiekvieno pratimo. Tarp pagyrimo ir kito pratimo turi praeiti apie 3 sek. Tarp pratimų šuo vedamas greta. Kiekvieno pratimo metu leidžiama du – tris kartus pakartoti kiekvieną komandą. Šis etapas testuojamas poromis – t.y. kol vienas šuo atlieka žemiau nurodytus pratimus, kitas pririšamas prie stulpo aikštelės kampe ir turi likti ramiai gulėti, sėdėti arba stovėti (davus atitinkamą komandą), kol pirmasis pabaigs vykdyti pratimus.

  1. Vedlys su šunimi prieina prie teisėjo ir prisistato. Šuo prisegtas prie pavadėlio ir be antsnukio. Pagal teisėjo nurodymą, vedlys uždeda šuniui antsnukį ir davęs komandą „Greta“ eina 10-15 žingsnių į aikštelės vidurį. Teisėjui nurodžius, antsnukis nuimamas.
  2. Vedlys duoda komandą „Greta“ ir pradeda eiti su šunimi tiesiai apie 10 žingsnių normaliu žingsniu, 10 – lėtai, 10 – greitu žingsniu arba bėgte ir vėl 10 – normaliu žingsniu, po to apsisuka aplink, grįžta atgal ir eina 15-20 žingsnių, daro posūkį į dešinę ir eina 15-20 žingsnių, prie 4 žmonių grupės. Vedlys su šunimi praeina tarp žmonių aštuoniuke ir, nesustojęs, grįžta į pradinį tašką.
  3. Vedlys duoda komandą „Greta“ ir pradeda eiti su šunimi tiesiai 10-15 normalių žingsnių, duoda komandą “Sėdėt”. Šuniui atsisėdus po 2-3 sekundžių vedlys duoda komandą „Greta“ ir žingsniuoja 10-15 normalių žingsnių, tada seka komanda „Gulėt“, gulintis šuo paliekamas, vedlys eina pirmyn 30 normalių žingsnių, apsisuka, duoda komandą „Pas mane“. Šuniui atbėgus vedlys paima pavadėlį, duoda komandą „Greta“ ir grįžta pas teisėją.


II ETAPAS Šuns išbandymas miesto sąlygomis

Patikrinimo vieta ir seka parenkama bei grupė sudaroma teisėjo nuožiūra. Patikrinimas atliekamas realiomis miesto sąlygomis. Testas atliekamas pakankamai judrioje vietoje, kur nėra uždraustas automobilių judėjimas (gatvė, kelias, aikštė). Kelių eismui testo dalyviai neturi trukdyti. Teste dalyvauja šuo, jo vedlys ir teisėjas, esant reikalui teisėjo asistentas ir padėjėjai. Kiti laukia nuošalyje, nurodytoje vietoje. Teisėjas sprendžia, ar kievieną II etapo pratimą vykdo paeiliui visa bandomoji grupė, ir vėliau vykstama į kitą vietą atlikti kito pratimo, ar visus pratimus iš eilės turi atlikti vienas šuo, tik po to kitas. Teisėjas vertina bendrą šuns darbą (elgesį) miesto sąlygomis.

  1. Šuns reakcija į kitus eismo dalyvius. Teisėjo nurodymu šuo su vedliu eina šaligatviu.Teisėjas eina paskui atitinkamu atstumu. Šuo turi eiti greta iš kairės vedlio pusės, pavadėlis turi būti laisvas, šuo turi būti pasirengęs paklusti vedliui. Pėstiesiems ir kelių eismui šuo turi būti abejingas. Šuns ir vedlio kelią kerta pėstysis (specialiai pakviestas padėjėjas).Vėliau šunį ir vedlį lenkia dviratinikas, važiuojantis dviračių takeliu arba važiuojamaja dalimi. Šuo turi atsidurti tarp dviratininko ir vedlio. Pravažiuodamas pro šalį dviratininkas skambina skambučiu. Toliau vedlys su šuniu pasisuka teisėjo pusėn, prieina prie jo, vedlys pasisveikina su teisėju rankos paspaudimu ir kalbasi. Tuo metu šuo turi sėdėti, stovėti arba gulėti, tačiau išlikti sąlyginai ramus.
  2. Šuns reakcija į galimai erzinančius ir bauginačius garsus. Teisėjo nurodymu vedlys su šuniu yra didelėje žmonių grupėje. Vedlys turi du kartus sustoti. Pirmą kartą šuo žodine komanda turi būti pasodintas, Antrą kartą vedlys duoda komandą “Gulėt” arba „Sėdėt“, po kurios šuo turi iškart atsigulti (atsisėsti) ir likti gulėti (sėdėti). Šio pratimo metu trumpą laiko tarpą numatomas intensyvus triukšmas (automobilio signalas, judančio traukinio, autobuso ar sunkvežimio garsas ar pan.) Net ir esant dideliam triukšmui, daugybei svetimų žmonių šuo turi klausyti komandų ir jas vykdyti. (Tinkamiausios vietos šiai testo daliai stotys, judrios aikštės ir pan.)
  3. Trumpam laikui palikto vieno šuns elgesys, reakcija į kitus gyvūnus. Teisėjo nurodymu vedlys eina su šuniu, prisegtu pavadžiu, vidutinio judrumo gatve. Nedideliu atstumu paskui eina teisėjas. Teisėjui nurodžius, vedlys pririša šunį prie tvoros, stulpo ar kitos tinkamos vietos ir pasitraukia į šalį taip, kad šuo jo nematytų 2 minutėms. Šuo lieka sėdėti, stovėti arba gulėti. Tuo laiku pro testuojamą šunį praeina žmogus, vedinas kitu šuniu maždaug 5 žingsnių atstumu. Šuo turi elgtis ramiai. Pro šalį vedamas šuo neturi būti priekabus, lojantis ar puolantis.

Šuo nei viename etape negali rodyti aiškiai išreikštų agresijos ar baimės požymių.