„Istorija, kurią prisiminsiu visą gyvenimą, yra istorija vokiečių aviganio, kuris nuotraukoje stipriai apglėbęs mano koją. Aptikome jį atsitiktinai. Vietinių gyventojų paprašyti, yrėmės valtimis ieškoti gyvūnų augintinių. Prie vieno iš namų pastebėjome šunį – nelaimėlis buvo užsiropštęs ant gyvenamojo namo stogo. Planavome paimti jį grįždami, bet pargrįžome po penkių minučių – mane sukrėtė, kaip šuo drebėjo. Galbūt iš baimės, o gal iš šalčio, nes buvo kiaurai permirkęs.
Atplaukus prie kranto, keliant iš valties, šuo stipriai apglėbė mano koją letenomis ir neleido eiti. Šį momentą užfiksavo fotografas Serhii Korovainyl. Vėliau ši nuotrauka visur paplito. Iš pradžių maniau, kad šuo taip elgėsi apimtas šoko ar baimės. Bet ne! Tai buvo nuoširdi padėka ją išgelbėjusiam žmogui. Jis elgėsi kitaip nei visi išgelbėti šunys, kurie vizgino uodegas, šokinėjo ir laižė žmones. Jis apkabino mano koją sąmoningai parodydamas, kad mes esame atsakingi už gyvūnų gyvybes. Atsakingi už tuos, kurie turi namus, ir tuos, kurie gyvena gatvėje. Todėl manau, kad nėra beglobių gyvūnų, nes visi jie kažkada turėjo namus, tiesiog buvo išmesti į gatvę ir taip jų populiacija išaugo. Taigi, beglobių gyvūnų situacija visada yra neatsakingo žmonių elgesio padarinys“,- pasakojo gelbėtojas Ruslan Horbal, po Kachovkos užtvankos griūties atvykęs į apsemtą teritoriją gelbėti žmonių ir jų augintinių. Šios ir kitos jautrios istorijos aprašytos knygoje „Saving pets (and people) of Kherson region“, kurią išleido įmonė Kormotech.
