Kodėl šunims nepatinka apkabinimai?

2014 Lapkritis 25 d.

 

Kodėl šunys nemėgsta būti apkabinti?

Parodyti savo keturkojams bičiuliams, kaip juos mylime – nuostabu, bet apkabinimus, ko gero, derėtų išbraukti iš šio sąrašo...

Prisiminkite, kas bent kartą buvote apsikabinę savo šunį, užplūdus džiugioms emocijoms. Ir dar prisiminkite, ar bent kartą atkreipėte dėmesį ir pasistengėte suprasti, ką tuo metu jaučia jūsų šuo.

Gali būti, kad tai, ką jūs suvokėte kaip džiaugsmą, iš tiesų buvo šuns bandymas ištverti jūsų glamones.

Ar šunims tikrai patinka glėbesčiuotis? Trumpas atsakymas: nelabai... Bet išsamus atsakymas yra kur kas sudėtingesnis.

Nors vieni šunys akivaizdžiai parodo apkabinimų nemėgstantys, kiti tuo momentu „susilaiko nuo komentarų“. Trečia šunų kategorija tiesiog dievina šeimininko, kuriuo pasitiki, bet ne svetimų žmonių, apkabinimus.

Ar jis manęs nemyli?

Svarbu išsiaiškinti vieną dalyką: jei šuniui ir nepatinka jūsų glamonės, tai dar nereiškia, kad jis jūsų nemyli. Mums sunkoka tai suvokti, nes apkabinimas žmogui – nuoširdžiausias būdas parodyti šiltus savo jausmus.

„Jei pažvelgsite į mažus vaikus, - sako McConnel,- tokius mažus, kad jie dar vargiai pastovi ant savo mažų kojyčių, pamatysite, kad jie apsiveja rankutėmis vienas kitą, siekdami išreikšti prielankumą, empatiją ir meilę. Tai išraiška to, kas mes esame, ir to, ką darome.“

Su primatais (šimpanzėmis ir bonobomis), rūšimis, kurios laikomos artimiausiomis žmogui, atlikti tyrimai rodo, kad apkabinimai yra neatskiriama komforto suteikimo ir dėmesio siekimo dalis.

„Kai mes sakome žmogui, kad jo šuniui nepatinka būti apkabintam, kažkuri pirminė, limbinė jo smegenų dalis klausia: „Ar tai reiškia, kad mano šuo manęs nemyli?“

Taip, šunys mus myli. Tačiau jie mus myli šuniškai, kaip ir mes juos mylime žmogiškai.

Esame dvi skirtingos rūšys, stebuklingai susiejusios savo gyvenimus. Tačiau tūkstančiai bendros evoliucijos metų nepanaikina tų milijonų metų, kai šios dvi rūšys vystėsi atskirai.

Kodėl mūsų glėbyje jaučiasi nejaukiai?

Jei vedatės savo šunį į parką ar svečius – bet kur, kur jis gali žaisti su gentainiais, ar atkreipėte dėmesį, kaip jie pasitinka vienas kitą? Yra daugybė būdų, kaip sveikinasi susitikę šunys. Viskas priklauso nuo to, ar jie pažįstami iš anksčiau, ar matosi pirmąkart.

Tai snukio ar pasturgalio uostymas, uodegos vizginimas, žaismingas nusilenkimas... ir jokių apsikabinimų. Artimiausias žmogiškam apsikabinimui gestas tarp šunų reiškia ką kitą, o ne draugiškumą.

„Šunys, kaip ir žmonės, turi savo rūšiai būdingus pasisveikinimo būdus. Tačiau nė vienas jų nepanašus į priekinės galūnės užkėlimą ant kito šuns pečių. Vienos ar abiejų letenų užkėlimas ant kito šuns reiškia viršenybės demonstravimą. Tai gali būti siejama su socialiniu statusu ar konkurencija dėl išteklių, tačiau paprastai taip besielgiantis šuo stengiasi kontroliuoti kitą“,– sako McConnel.

Toks elgesys būdingas ir šunims žaidžiant. Kaip pastebi McConnel, taip dažniausia elgiasi šunys, kurie siekia kitus šiek tiek įbauginti, nuolat lipdami jiems ant pečių arba bandydami prispausti. Tai nebūtinai agresyvus, tačiau, be abejonės, siekiantis kontroliuoti elgesys.

Primatams, taigi, ir mums apkabinimas reiškia prieraišumą, tačiau šunims ir jų giminaičiams ant pečių užkeltos letenos reiškia bandymą kontroliuoti.

„Kaip šunys interpretuoja mūsų apkabinimus? – klausia McConnel. – Manau, kad dauguma šunų tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Tai lemia įvairios priežastys. Pavyzdžiui, auksaspalviai retriveriai mėgsta įvairiausius prisilietimus, bet nemažai šunų tokį elgesį laiko grėsmingu.“

Kaip šuo vertina apkabinimus, galima spręsti iš jo laikysenos. Jei jis sustingsta, užsičiaupia, apsilaižo, vadinasi, yra sunerimęs. „Ar aš pasielgiau ne taip? Kaip elgtis? Ar turėčiau tupėti, nieko nedaryti?“ – svarsto šuo.

Kaip suprasti, ką šuo „galvoja“ apie apkabinimus?

Jei šuo prisišlieja prie jūsų, galima sakyti, kad glamonės ir apkabinimai jam patinka. Jei atsikelia ir pasišalina – apkabinimai jam džiaugsmo neteikia.

Apkabinimas reiškia, kad jūsų ar kito asmens veidas priartėja prie aštrių dantų, todėl svarbu žinoti, kaip šuo reaguoja į jūsų – šeimininko – apkabinimą; kaip reaguoja į nepažįstamo žmogaus glamones.

Jei šuo sunkiai toleruoja apkabinimus, netinkamu metu apkabintas gali grybštelėti. Laimei, šunys savo mintis išreiškia pakankamai aiškiai – tereikia „skaityti“ jų kūno kalbą.

„Vienas geriausių būdų parodyti žmogui, kaip į apkabinimus reaguoja jo šuo, nufotografuoti arba nufilmuoti juos tuo metu“,- pataria McConnel.

Kaip augintinį pripratinti prie apsikabinimų?

Susiekite apkabinimus (iš pradžių – „dozuotus“) su kažkuo, ką jūsų šuo labai mėgsta. Nesvarbu, ar tai bus maistas, ar žaidimas, ar pilvuko kasymas. Atsisėskite šalia šuns ir padėkite ranką ant jo nugaros. Kartokite kelis kartus, kaskart šunį apdovanodami. Tada šiek tiek labiau apglėbkite šunį ir duokite skanėstų. Dar šiek tiek – ir dar skanėstų. Jūsų ranka pradės kelti augintiniui malonias asociacijas.

Jei norite, kad šuo priprastų būti apkabinamas kitų žmonių, tai turi daryti ir kiti žmonės. Tačiau būtina labai gerai pažinti savo šunį ir laiku reaguoti, jei situacija taptų grėsminga. Geriausia to mokyti mažą šuniuką.

Tam prireiks daug laiko ir daug skanėstų – juk pratiname šunį prie veiksmo, kuris prieštarauja jo rūšies socialiniams instinktams.

Kiekvienas gyvūnas yra savitas

Svarbu nepamiršti, kad šunys skirtingi. Netgi labai draugiškų šunų veislių atstovai, tokie kaip Labradoro ar auksaspalviai retriveriai, gali skirtingai reaguoti į apkabinimus.

Atsakingai auklėdami šunį, pamatykime pasaulį jo akimis. Tai apima ir tokį paprastą veiksmą – apkabinimą. Jei norite būti geriausias savo šuns draugas, išsiaiškinkite, kada, kaip ir kieno apkabinamus jis mėgsta ir elkitės atsakingai.

Ugnė Nedzinskaitė, pagal Jaymi Heimbuch „Why dogs don`t like to be hugged“