Erkės: ar pavojingos šaltuoju metų laiku?

2018 Sausis 4 d.

 

Mūsų žiema, o ir ruduo vis šiltesni. Išvengti šaltuko gal ir smagu, tačiau esant tokiai situacijai erkių aktyvumas pailgėja nuo kovo iki gruodžio ar net ilgiau.

Iš pradžių vertėtų trumpai susipažinti su pačiomis „herojėmis“.

Erkės - krauju mintantys ir įvairias ligas pernešantys parazitai, jų žinoma daug rūšių.

Erkės gyvena 3-6 metus, vieną kartą pasimaitinusios, gali išgyventi iki 4 metų. Polinkis misti krauju šiems nariuotakojams išsivystė prieš 120 mln. metų.

Jos mėgsta drėgnas vietas ir prieblandą – lapuočių jaunuolynus, proskynas, krūmus, aukštą žolę.

Aukas erkės pajunta pagal jų kvapą, kūno šilumą, drėgnumą bei skleidžiamus virpesius.

Nimfos ir mažesnės rūšys tyko pažemėj, 10-20 cm virš žemės paviršiaus, o suaugėliai ir didesnės erkės – aukščiau, ant aukštos žolės ar krūmų (iki 1,5 m aukštyje).

Užropojusi ant gyvūno ar žmogaus erkė pradeda ieškoti tinkamos vietos įsisiurbti. Vienos prisitvirtina greitai, kitos klajoja kūnu ieškodamos plonesnės odos.

„Skubiosios“ užtrunka vos 10 min., išrankesnės gali „kuistis“ iki 2 valandų. Radusi tinkamą vietą erkė prapjauna šeimininko odos paviršių ir pradeda maitintis. Erkių įkandimai dažniausiai neskausmingi, todėl dauguma jų net nepajunta.

Vidutinė aplinkos temperatūra, kuriai esant erkės išlieka aktyvios, yra 5 laipsniai.

Paprastai erkės agresyviausios būna ankstyvą pavasarį ir vadinamojo antrojo piko metu - rudenį.

Šiltojo sezono metu „perkopusios“ į kitą vystymosi stadiją, maždaug rugsėjį, jos tampa alkanos ir piktos. Subrendusios patelės ruošiasi žiemai, nori padėti kiaušinėlius ir ieško kraujo.

Nurimsta, kai ima šalti dirvonai. Jei žiemą žemė neįšals ar jos neužklos sniego patalai, o temperatūra laikysis aukščiau nulio – šie nariuotakojai gali likti gyvybingi.

Norėdami augintinius apsaugoti nuo erkių skirkite dėmesį tinkamoms apsaugos priemonėms: lašiukams, antkakliams, tabletėms ar purškalams.

Dauguma profilaktinių priemonių erkių nenubaido, tačiau įsisiurbusias nužudo per laikotarpį, kurio metu jos dar bent teoriškai nespėja aukos užkrėsti pavojingomis ligomis.

Taip pat naudokite papildomas apsaugos priemones – tai gali būti natūralūs iš eterinių aliejų pagaminti purškalai, kurių veiksmingumas, nors ir ginčytinas, tačiau tikrai nepakenks (jei gyvūnas nealergiškas), o gal net ir nubaidys išorės parazitus.

Miške savo augintinius stenkitės vedžioti tako viduriu, venkite krūmynų, žolynų.

Po pasivaikščiojimo būtinai apžiūrėkite savo augintinį, iššukuokite. Jei gyvenate nuosavame name, kieme dažniau žienaukite žolę.

Parengė Vetvila.lt

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.