2026 Lapkritis 16 d.

Šventiniai fejerverkai kelia stresą ne tik naminiams gyvūnams augintiniams, bet ir paukščiams, žvėreliams. Dešimtis kartų padidėja oro tarša, pasklinda sveikatai bei aplinkai žalingi chemikalai.
Kas kenkia?
Šuns klausa maždaug 4 kartus jautresnė nei žmogaus, išeitų, kad fejerverkų, perkūnijos ar automobilių sirenų garsą šuo girdi 4 kartus geriau nei žmogus. Kai kurie tyrimai rodo, jog šunų klausos pajėgumas net 75 procentais viršija žmogaus klausos pajėgumą.
Klausą tyrinėję specialistai teigia, jog žmogaus klausos spektras yra maždaug 64 - 23 000, šuns – 67 - 45 000, katės – 10 – 80 000 hercų. Jeigu fejerverkų keliamas triukšmas yra 150 decibelų, o žmogaus klausai gali pakenkti 90 - 120 decibelų, kaip jaučiasi gyvūnai augintiniai? Šunys ir katės gali prarasti klausą nuo 85 decibelų triukšmo.
Baimė, perauganti į paniką
Stresą patiriančio gyvūno širdis plaka greičiau, išsiskiria adrenalinas, pakyla streso hormonų lygis kraujyje, todėl sustiprėja gynybiniai instinktai (kovoti arba sprukti). Net ramus ir klusnus šuo, išgirdęs triukšmingas salves, gali supanikuoti.
Kai kurie gyvūnai augintiniai reaguoja ramiau, tik labiau glaudžiasi prie šeimininko ir stebi jo reakciją, o jautresni iškart ima blaškytis. Išsigandusio šuns uodega pabrukta, ausys priplotos, išsiplėtę akių vyzdžiai, dažnesnis lekavimas, pasitaiko nevalingo tuštinimosi. Visa tai – natūrali fiziologinė gyvūno reakcija.
„Nekalta“ petarda
Jeigu netoliese sprogsta petarda, šuo gali apsvilti letenas, snukučio sritį. Dar blogiau, jeigu yra pažeidžiamos šuns akys. Sprogmuo gali pažeisti ir ausų būgnelius, sutrikdyti klausą. Sprogusių petardų likučiai – tai labai nuodingi chemikalai, kurių palaižęs arba prarijęs šuo gali sunkiai apsinuodyti.
Saugi namų erdvė
Sukurkite saugią erdvę: augintinio guolį patieskite ramiausioje namų vietoje, kur nėra langų (vonia, koridorius). Padėkite mėgstamų žaislų, jumis kvepiančių drabužių. Uždarykite langus, užtraukite užuolaidas. Sandariai užverti langai mažina triukšmą, užtrauktos užuolaidos – gąsdinančius šviesos blyksnius. Įjunkite televizorių, radiją, kiek įmanoma sumažinkite iš lauko sklindančius garsus.
Saugumas lauke
Planuokite pasivaikščiojimus. Augintinį pasivaikščioti išveskite likus kelioms valandoms iki intensyvios fejerverkų pradžios, dar nesutemus. Nepamirškite dvigubo saugumo – naudokite ir kokybiškas tvirtas petnešas, ir antkaklį, kad išsigandęs šuo nepaspruktų. Be abejo, gyvūnas augintinis turi būti paženklintas poodine mikroschema, registruotas Gyvūnų augintinių registre. Pravartu prie antkaklio prikabinti „pakabuką“ su savo kontaktais. Šventiniu laikotarpiu geriau nepaleisti augintinio laisvai palakstyti ir, žinoma, negalima vestis fejerverkų „pažiūrėti“.
Šeimininko elgesys
Šuo jaučia jūsų emocijas, todėl elkitės ramiai, įprastai. Nupirkite augintiniui „graužalą“ arba žaislą, kuriame slepiami sausi skanėstai (Kong ar kt.). Grauždamas šuo užsimiršta, nusiramina. Galima pasitarti su veterinarijos gydytoju ir nupirkti augintiniui raminamųjų vaistų (tik ne žmonėms skirtų vaistų!). Yra specialių purškalų, jais galima išpurkšti patalpą, kur paliekamas šuo.
Kitą dieną po šventinių fejerverkų išvedę augintinį pasivaikščioti venkite vietų, kur mėtosi pirotechnikos likučiai, šiukšlės. Smalsus šuo gali pagriebti petardos liekaną, susižeisti ar apsinuodyti.
Gyvūnų gerovei - prioritetas
Ar, vaikydamiesi malonumų ir trumpalaikių įspūdžių, nenusižengiame gyvūnų gerovei? Atsakingi gyvūnų augintojai ir globos organizacijos sako, kad taip! Todėl vis daugiau šalių, atsižvelgdamos ne tik į gyvūnų augintojų peticijas, bet ir į aukščiau išdėstytus faktus, draudžia fejerverkus. Šią idėją palaiko ir didžiausia gyvūnų globos bei gerovės organizacija Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals (RSPCA įkurta 1824 m.!). RSPCA skelbia, jog fejerverkų garsas blogai veikia 66 proc. gyvūnų, o 55 proc. naminių gyvūnėlių ir gyvūnų savininkų prisibijo „kalėdinio ir naujamečio šou“.
Netikėtus garsius sprogimus gyvūnai suvokia kaip tiesioginę grėsmę jų gyvybei, todėl švenčių laikotarpiu išauga pabėgusių, pasiklydusių augintinių skaičius. Gyvūnų prieglaudos neturi galimybių jų visų priimti, o veterinarijos gydyklos – suteikti pirmąją pagalbą. Visokie sprogimai veikia ir žmonių emocinę sveikatą, ypač dabar, kai geopolitinė situacija sudėtinga, kai vyksta karas Ukrainoje.
Pexels.com nuotr.
2015 Gruodis 7 d.
2015 Gruodis 22 d.
2015 Gruodis 1 d.
2015 Lapkritis 20 d.