Kodėl šunys mėgsta laižyti?

2018 Birželis 28 d.

 

Pažįstama situacija: po smagaus pasivaikščiojimo ramiai sėdite ir žiūrite filmą. Šuo prieina, pradedate jį glostyti... ir šis pradeda laižyti rankas. Nesate didelis to mėgėjas, tačiau toliau atsainiai jį glostote. Po kiek laiko šuo pašoka ir ima laižyti veidą. Kai bandote jį nustumti, šis stengiasi dar labiau. Ir taip atsitinka kaskart, kai su šunimi elgiatės švelniai.

Kartais veido laižymas tampa savotiška bendravimo dalimi – šunys „išmeta“ visus nuolankius gestus ir palieka tik laižymą, tarytum sakytų: „Ei, pažaisk su manimi. Dabar!“.

Šunys savo gaujos narius laižo dėl įvairių priežasčių. Šuniukų mamos savo atžalas laižo nuo pat gimimo – skatindamos juos kvėpuoti, švarindamos, gerindamos virškinimą. Laukiniams ir naminiams šunims būdinga laižyti gentainių snukius siekiant gauti maisto. Galų gale tai ir nuolankumo gestas – nuolankesnis gyvūnas laižo labiau dominuojančius.

Tyrinėjimas

Susipažindami su aplinka šunys naudojasi liežuviu. Kai susitinkate kokį Amsį ar Reksą ir ištiesiate jam apuostyti ranką, kai kurie gyvūnai gali ją lyžtelėti. Toks palaižymas – vienas tyrinėjimo būdų. Jautrūs nosies ir snukio srities receptoriai šuniui padeda „perskaityti“ svarbią informaciją, sužinoti, ar esate atsipalaidavęs, o gal jaučiate stresą.

Ragavimas

Šuniui laižant dubenėlį ar trupinius nuo grindų, nesukame galvos, kodėl jis taip daro – juk ir taip aišku, kad jam skanu. Mūsų oda taip pat turi skonį – jį sudaro druskos ir mažos maisto dalelės, kas šuniui gali patikti. Kai kuriuos keturkojus traukia kūno losjonų ar kremų skonis.

Odos priežiūra

Šunys, kaip ir katės, atidžiai prisižiūri kailį. Kartais gyvūnai laižo save, bandydami nusivalyti nešvarumus ar išsilaižyti žaizdas. Šuns seilėse yra fermentų, žudančių bakterijas ir padedančių pašalinti negyvus audinius bei nešvarumus. Tačiau pernelyg įnirtingas laižymas gali reikšti ir sveikatos sutrikimus.

Pastebėję perdėtą to paties objekto ar kūno dalies laižymą kreipkitės į veterinarijos specialistą. Nors laižymasis gali būti ir normalus streso pašalinimo būdas, įkyrus laižymasis jį tik stiprina ir problemą gilina. Jei šuo pernelyg aktyviai laižosi žaizdas, taip pat nėra gerai – neleidžia joms gyti.

Komunikacija

Laižymas – normali bendravimo forma, tačiau jis ne visada reiškią tą patį. Šunys kitus šunis laižo bandydami papasakoti gausybę įvairiausių dalykų, sakykime, pranešdami apie alkį, nuolankumą ar kviesdami būti draugais. Tą patį jie „sako“ ir žmonėms, tačiau paprastai mes šių žinučių iki galo nesuprantame. Jei šuo laižo pernelyg intensyviai, apsidairykit – gal kažkas negerai: baigėsi vanduo arba augintinis kažko nori.

Šunys gali žmones laižyti ir prisiimdami savo vietą socialinėje hierarchijoje. Jie laižo tuos, kuriems rodo pagarbą ir nuolankumą.

Aktyvus laižymas gali būti ir žaidimas – siautulio metu tai vienas būdų negrybštelėti dantimis.

Dėmesio troškimas

Dėmesio poreikis - dažniausia laižymo priežastis. Pirmą kartą palaižęs žmogų šuo pastebės, kad šis juokėsi, buvo patenkintas – supras, kad atkreipė dėmesį. Pajutęs, kad žmogaus palaižymas sukelia malonumą arba „uždirba“ paglostymą, šuo tai susies. Be to, šuo laižys žmogų rodydamas, kad šiam jis patinka.

Kai augintinis laižo „iš meilės“, išsiskiria endorfinai, todėl jis jaučiasi ramiai, saugiai ir komfortiškai. Deja, žmonėms kartais to būna per daug. Veido ir lūpų laižymas dažniausiai būdingi jauniems šuniukams, tačiau pasitaiko ir tarp suaugusiųjų.

Kitos priežastys

Kai kuriais atvejais aktyvus laižymas rodo šuns nerimą, nepasitikėjimą savimi. Sakykime, jei matote, kad jaunas gyvūnas nesustodamas laižo ne tik žmonių veidus, bet ir kitų šunų, su kuriais neturi tvirto ryšio, snukius – jis „peradresuoja“ savo dėmesį. Todėl eikite su juo kur nors kitur ir pasiūlykite įtampos nekeliantį užsiėmimą. Nuo tam tikrų sutrikimų kenčiantys keturkojai gali būti linkę ypač aktyviai laižyti.

Ėdesio prašymas

Nujunkyti vilkiukai išalkę raivosi ir laižo motinos arba vyresnių gaujos narių snukius, kol šie atryja maistą. Žemesnio rango gyvūnai taip gali prašyti viršesniųjų grobio dalies.

Kai kuriais atvejais aktyvus šuns bandymas palaižyti žmogaus burną gali būti ėdesio prašymas gyvūnui priimtina forma.

Ką daryti, jei nemėgstate „laižūnų“?

Daugeliu atvejų laižymas – išmoktas elgesys. Šuo žino, kad šitaip sulauks šeimininko dėmesio. Mažiesiems augant, suaugėliai pradeda mokyti juos pagarbesnio elgesio ir vis rečiau leidžiasi laižomi. Kai šunyčio laižymas įgrysta, nesusipratėlis net gali gauti pylos.

Jeigu šuo veidą laižo ramiai, nieko baisaus. Tačiau to nevertėtų skatinti, jeigu keturkojis nervingas, susijaudinęs ir toks elgesys kelia nepatogumų draugams ar kitiems šeimos nariams.

Vienas būdų sustabdyti šunį – leisti suprasti, kad laižydamas jis negaus to, ko nori. Sakykime, jei šuo nori dėmesio, net pabardami jį ar bandydami nustumti, suteikiate jam tai, ko šis norėjo. Tokiu atveju geriau išeiti į kitą kambarį – šuo supras, kad laižymas lemia tai, jog jis lieka vienas. Jeigu pasirinktoji „taktika“ neveikia, geriausia kreiptis į gyvūnų elgesio specialistus.

http://www.vetvila.lt/straipsniai?page=6

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.