Kaip valdyti šuns emocijas?

2015 Balandis 15 d.

 

Emocijos būdingos visiems – tiek mums, tiek mūsų augintiniams.

Ir žmonių, ir gyvūnų smegenys – sudėtinga sistema, sudaryta iš daugybės nervinių ląstelių bei jungčių tarp jų. Kiekvieno individo smegenys yra unikalios, jų formavimąsi nulemia tiek genetiniai faktoriai, tiek asmeninė patirtis.

Šiuo metu techninės galimybės leidžia į smegenų darbą pažvelgti „iš vidaus“, stebint smegenų reakcijas kompiuterio ekrane.

Tyrimai patvirtino prielaidą, kad gyvūnų, kaip ir žmonių, smegenys labai jautriai reaguoja į supančią aplinką. Taip pat patvirtino prielaidą, kad gyvūnai „galvoja“. Be to, kaip parodė tyrimai, gebėjimą galvoti stipriai įtakoja gyvūno patiriamos emocijos, o emocinių patirčių stygius nulemia mąstymo skurdumą.

Taigi, emocijos turi fizines ištakas – tai smegenys. Tačiau nemenka dalis šeimininkų tyčia apriboja emocinį šunų gyvenimą, manydami, kad „gyvūno negalima lepinti, arba kad „šuo turi žinoti savo vietą“.

Pavyzdžiui, šuniui neleidžiama domėtis kvapais, bendrauti su gentainiais, jis visada šeriamas tuo pačiu maistu, su šunimi bendraujama grubiai ir baudžiama už mažiausią prasižengimą. Tokį bendravimo su šunimi modelį nulėmė tai, kad didžioji dalis šunų savininkų nežino, kaip elgtis su šuns emocijomis, tad stengiasi jas paprasčiausia nuslopinti, manydami, kad tokiu būdų pavyks išspręsti šuns elgesio problemas.

Neurobiologai įrodė, kad gyvūnas, praradęs gebėjimą jausti emocijas (dėl smegenų traumos ar kitų priežasčių), praranda gyvybingumą, sumažėja jo galimybės išgyventi. Todėl labai svarbu, užuot slopinus šuns emocijas, pasistengti padėti gyvūnui jas kontroliuoti, kaip tai darome mes, žmonės.

Ką duoda gebėjimas kontroliuoti emocijas?

Pirmiauųsia šis gebėjimas būtinas tinkamai šuns socializacijai. Be to, gebėjimas kontroliuoti emocijas labai svarbus sprendžiant šuns elgesio problemas. Nesvarbu, ar šuo pernelyg aktyvus, ar pernelyg bailus – viską lengviau išspręsti, kai mokate nukreipti šuns dėmesį į save ir jį išlaikyti.

Kaip to išmokyti?

Emocijų kontrolė – tai ne laukimas, kada gi šeimininkas vėl nervingai truktels pavadėlį, kada būsi pargriautas ar gausi elektros impulsą. Prievarta emocijų kontroliuoti neišmokysite. Emocijų kontrolė – tai laipsniškai treniruočių pagalba išugdomas įprotis.

Padėkite priešais šunį tikrai gardų skanėstą ir paprašykite palaukti. Tada leiskite jį suėsti. Galima naudoti komandas („Ne“ arba „Galima“). Komandas būtina pabrėžti intonacija, kad šuniui jos būtų suprantamesnės.

Jei šuo bando paimti kąsnelį dar negavęs leidimo, kartojama komanda „Ne“. Pradėjus nuo kelių sekundžių, pratimo trukmė ilginama.

Vėliau galima pridėti komandas „Sėdėk“, „Gulėk“, kad šuo išmoktų laukti norimoje padėtyje, taip pat prašyti palaukti žaidimo pradžios ar leidimo paėsti.

Tai nereiškia, kad bendravimą su šunimi reikia paversti nesibaigiančiu komandavimu – pratimai atliekami lyg „tarp kitko“, įterpiant juos į kasdienį gyvenimą. Viskas turi būti daroma nuosekliai. Jei šuo iš nekantrumo inkščia, šokinėja – neturi gauti to, ko nori. Niekada!

Jūsų tikslas – išmokyti šunį ramiai, be panikos ir blaškymosi palaukti, kol gaus tai, ko nori. Net jeigu to „ko nors“ šuniui norisi labai stipriai.

Jei naudosite kūno kalbą, raminamuosius signalus, šuo kur kas greičiau supras, kad jam reikia nurimti, tad treniruotė bus efektyvesnė.

Kada šuo gali tapti nekontroliuojamas?

Kartais paprastai visiškai kontroliuojamas šuo konkrečiu atveju tampa nebevaldomas. Tai rodo, kad šunį paveikė stresas, tokiu atveju gebėjimas galvoti (kuris susijęs su emocijų kontrole) dėl streso poveikio susilpnėja. Stresą gali sukelti netikėta nepažįstama situacija, įvykis, fizinė ar psichinė trauma. Tačiau jis gali būti ir lėtinis. Tokį stresą sukelia prasta mityba, hipodinamija (judėjimo stygius), emocinė izoliacija, per dideli fiziniai ar psichologiniai krūviai.

Reikia nepamiršti, kad gebėjimą kontroliuoti emocijas veikia ir dirgiklio stiprumas. Jeigu jūsų šuo nesivaiko kačių kieme, tai nereiškia, kad jis nenusivys kiškio, kuris jam kur kas įdomesnis už kasdien matomas kates. Jeigu jūs ramiai prasilenkiate su žmogumi, kuris vedasi ramų šunį, tai nereiškia, kad taip pat lengva prasilenkti bus ir su žmogumi, kurio šuo agresyviai loja ant jūsiškio.

Todėl emocijų kontrolę ugdančios treniruotės turi būti nuolatinės ir vykti kuo įvairesnėmis aplinkybėmis – su įvairiais žmonėmis, gyvūnais, skirtingose vietose ir t.t.

Be abejo, pirmosios treniruotės turėtų vykti ramioje, gerai pažįstamoje vietoje. Vėliau, gerėjant įgūdžiams, parenkama vis sudėtingesnė aplinka.

O kas nutiks, jei šuns nemokysime kontroliuoti emocijų?

Ogi kas tik nori – pradedant pavadėlio tempimu, dviratininkų, kačių bei balandžių vaikymu, nenumaldomu skalijimu, pabėgimu nuo šeimininko, baigiant pjautynėmis su kitu šunimi, praeivio užpuolimu ar jūsų augintinio žūtimi po automobilio ratais.

Parengė Ugnė Nedzinskaitė pagal Olgos Kažarskajos straipsnius

Anos Menčiūnienės nuotr.