Kinologinė savanorystė padėjo „prisijaukinti“ pedagogo specialybę

2016 Balandis 28 d.

 

„Savo ateitį sieju su edukacija ir kinologija. Vis dažniau pagalvoju, kad norėčiau įsigyti šuniuką – būtume du savanoriai, abudu dalyvautume kinologų edukaciniuose projektuose, gal įsitrauktume į kaniterapiją...“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto studentė, LKD Mokymo centro savanorė Dovilė Masalskaitė.

Lietuvos edukologijos universitete įpusėjai biologijos studijas. Studentiškų veiklų netrūksta, bet tu įsitraukei ir į kinologų veiklą. Kodėl?

Norėjau daugiau sužinoti apie šunis, tapti geresne šeimininke savo augintiniams. Nuo paauglystės turėjau kitokį požiūrį į šunis, nei dauguma bendraamžių ar pažįstamų. Būdama keturiolikos iš draugės parsinešiau šuniuką ir tėvams pareiškiau: gyvens namuose! Tėvams tai buvo nesuprantama, jie vis bandė įtikinti, kad šuniui geriau lauke, juk gyvename kaime, turime kiemą. Nepasidaviau. Mažylis, vardu Hortas, vis tiek apsigyveno namuose, ir jau aštuoneri metai džiaugiamės draugišku šeimos nariu. Tai tik viena situacijų, kai mano ir tėvų požiūriai šunų auginimo klausimais nesutapo. Šuo yra draugas, o ne prie grandinės pririštas ar voljere amsintis sargas. Nori apsaugos? Įsivesk signalizaciją, bus žymiai saugiau.

Kinologijos savanorė... Ko tu tikėjaisi?

Pirmą kartą į Mokymo centrą užsukau sudalyvauti mokymuose „Edukacinė veikla su šunimis vaikų ugdymo įstaigose: teorija ir praktika“. Tuomet išgirdau man labai patikusią mintį: norint pakeisti visuomenės požiūrį į šunis, reikia šviesti vaikus, auginti naują, atsakingą, turinčią kitokį požiūrį į šunis, kartą.  Mane tai sužavėjo, nes puikiai žinojau, kaip sunku, o kartais neįmanoma, pakeisti suaugusiųjų įsitikinimus. Po paskaitos iškart užpildžiau savanorės anketą. Patikėjau, jog ši veikla yra ne tik įdomi, bet ir labai prasminga.

Kinologų renginiuose dažniausiai užimi vaikus – ar, mokykloje atliekant pedagoginę praktiką, ši patirtis praverčia?

Savanoriška veikla Mokymo centre, kai užsiimdavau su vaikais, padėjo „prisijaukinti“ pedagogo specialybę. Prisipažinsiu: studijų pradžioje nemačiau savęs, kaip būsimos mokytojos, tačiau vėliau daug kas pasikeitė. Edukaciniai kinologų užsiėmimai su vaikais pagerino mano bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir, svarbiausia, suteikė daugiau pasitikėjimo. Atliekant praktiką vienoje Vilniaus mokyklų  pasitikėjimas ir gebėjimas bendrauti su mokiniais tikrai padeda geriau atlikti savo darbą. Vesdama pamokas visuomet stengiuosi integruoti ir kinologijos žinias. Ir man, ir vaikams tai įdomu.

Mokymo centro komanda savaitgaliais veda užsiėmimus su terapiniais šunimis SOS vaikų kaime – koks tavo indėlis į šiuos užsiėmimus?

Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė SOS vaikų kaime kiekvieną savaitgalį vaikams pasiūlo labai įdomių, jų gebėjimus lavinančių užduočių. Kadangi vaikai nedideli, reikia pagalbininkų visa tai atlikti. Su dvimečiais mokomės kirpti žirklutėmis, klijuoti, klausomės pasakos siužeto, pagal kurį ir modeliuojamas visas užsiėmimas. Vyresnės mergaitės daugumą užduočių jau atlieka pačios, na, kartais joms prireikia pagalbos atpažįstant ir kerpant geometrinę figūrą, lipdant smulkesnes detales. Aš ne tik padedu, bet ir semiuosi patirties – matau, kaip kūrybingai į šiuos užsiėmimus įtraukiami terapiniai šunys. Neįtikėtina stebėti, kaip per pusmetį lavėja vaiko kalba, judesių koordinacija. Tokiomis minutėmis labai stipriai pajunti gyvenimo prasmę...

Vis dėlto grįžkime prie alma mater – ar universitete yra galimybių ne tik lankyti privalomas paskaitas, bet ir užsiimti kitokia veikla?

Universitete įdomių veiklų tikrai pakanka, nesu nuošalyje. Esu Lietuvos edukologijos universiteto Studentų mokslinės draugijos narė, LEU Zoologų klubo vadovė. Visuomeninė veikla mano universitete susideda iš konferencijų, diskusijų vakarų ir įvairių renginių organizavimo. Kartu su Zoologų klubo nariais šiemet pirmą kartą minėjome Pasaulinę gyvūnų globos dieną, rengiame Pasaulinės Žemės dienos minėjimus, gaminame ir prižiūrime inkilus, atkreipiame dėmesį į saugomų bei nykstančių gyvūnų apsaugą. Daug keliaujame: patys rengiame žygius, dalyvaujame dėstytojų organizuojamuose pažintiniuose žygiuose. Norėdami geriau pažinti mus supantį pasaulį, su Lietuvos Gamtos fondu leidomės į „Visų rūšių ralį“ – Renavo dvaro apylinkėse identifikavome daug augalų, gyvūnų, grybų ar kitoms karalystėms priklausančių  rūšių.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

http://www.mesirsunys.lt/savanoryste/