Koks pavadėlis šuniui pats tinkamiausias?

2016 Vasaris 16 d.

 

Pavadėlis yra būtinas auginant šunį. Su juo mes mokome šunis paklusnumo komandų nuo mažų dienų, naudojamės juo iki pat šuns senatvės.

Vaikščiodami su pavadžiu apsaugome šunis nuo aplinkos (judri gatvė, nepageidaujami trikdžiai), užtikriname, kad šuo „nepritūps“ draudžiamose vietose, neraus duobių po kaimyno balkonu, nenusivys katės ir neišgąsdins žmonių, kurie nenusiteikę bendrauti su mūsų augintiniu.

Pavadėlis taip pat yra aiški reguliavimo priemonė kritinės dresūros atvejais.

Pavadėlis nėra aksesuaras. Pagal įstatymus, kiekvienas šeimininkas privalo turėti pavadėlį ir juo prisegti šunį būdamas viešosiose vietose. Tačiau, prieš ieškant tinkamo pavadėlio, būtina pasidomėti, kuris jūsų šuniui būtų pats tinkamiausias.

Standartinis trumpas pavadėlis. Toks pavadėlis dažniausiai būna 1-3 m ilgio, odinis arba nailoninis, kartais virvelinis. Šie pavadėliai tinka pasivaikščiojimams mieste, treniruotėms bei kitoms veikloms, kur šuniui nebūtina uostinėti. Toks pavadėlis netinka pasivaikščiojimams, kai šuo nepaleidžiamas bėgioti laisvai. Jų yra kelių rūšių – su keliais karabinais, su keliom rankenomis (daugiafunkciniai pavadėliai), tačiau pagrindinės pavadėlio paskirties tai nekeičia.

Standartinis ilgas pavadėlis. Tai 3 - 20 m ilgio pavadėliai. Su tokiu pavadėliu patartina vedžioti šunį, kai jis mokomas komandos „Pas mane”, kitos dresūros metu, kai reikalaujama ilgo pavadėlio, taip pat, jei pasivaikščiojimo metu šuns paleisti negalite. Ilgas pavadėlis leis gyvūnui apuostyti pakankamai didelį plotą – šuns smegenys tuo metu ypač aktyviai „dirba“. Šuo turės šiek tiek laisvės, bus galimybė su šunimi netgi pažaisti, neatsegant jo nuo antkaklio ir išlaikant kontrolę.

Pavadėlis – guma. Šį pavadį patartina naudoti bėgiojant su šunimi. Taip pat tinka šunims, kurie mėgsta tempti pavadį. Guma „suminkština” staigius trūktelėjimus ir šuo nepatiria nemalonaus pojūčio, kaip tai būtų su paprastu standartiniu pavadėliu.

Laikant terapinio šuns egzaminą, kartais komisija paprašo prisegti šunį prie tokio guminio pavadėlio, kad įsitikintų, ar šuo nėra linkęs tempti pavadį, ar lengvai valdomas, ar geras šuns ir vedlio kontaktas.

Automatiniams pavadėliams – ne!

1. Automatinio pavadėlio veikimas pagrįstas nuolatiniu šuns tempimu – kiek šuo tempia, tiek pavadėlis leidžia jam veržtis tolyn. Šuo pripranta prie nuolatinio tempimo ir „išmoksta” judėti tik tempdamas. Tai visiška priešingybė paprastam ėjimui greta šeimininko – šuo nebemoka ramiai judėti greta.

2. Automatinių pavadėlių ilgis kartais siekia 15 metrų. Tai nėra blogai, tačiau mums neužfiksavus pavadėlio ritės, o šuniui pamačius, sakykime, katę kitoje gatvės pusėje, galime greit nesureaguoti ir visa tai gali pasibaigti nelaime.

3. Kai automatinis pavadėlis išvyniotas visas ir norima šunį prisikviesti, jei šiam gresia pavojus, o šuo nereaguoja arba negali reaguoti į jūsų komandą, tai atlikti bus sudėtinga – automatinis pavadėlis tik pasunkins situaciją.

4. Automatinio pavadėlio juosta pavojinga jums ir aplinkiniams – įtempta juosta gali perpjauti iki žaizdų. Juostos lengvai neatleisite, kaip paprasto standartinio pavadėlio – ritė yra įtempusi juostą! Tas pats atsitiks, kai, atsiradus keblumams, sugriebsite juostą rankomis – žaizdos jūsų delnuose garantuotos. Netikėtai atsisegus įtempto automatinio pavadėlio karabinui, šis skries į jus dideliu greičiu ir taip pat gali sužeisti.

5. Automatinio pavadėlio ilgis kinta, todėl šuo savaip jį „pareguliuoja“. Jei šuniui smagiai traukiant pavadėlį ir bėgiojant aplink, staiga fiksuosite tam tikrą ilgį, augintiniui tai bus smūgis tikrąja šio žodžio prasme. Jūs galite sukelti ne tik sunkių kaklo bei trachėjos sužeidimų, bet ir psichologiškai traumuoti šunį. „Man juk visada leido bėgti, kiek noriu, kas čia atsitiko?“, – „galvos“ šuo.

6. Netyčia paleidus iš rankų automatinį pavadėlį, šis trenksis į šunį labai stipriai. Gali sužeisti, išgąsdinti gyvūną.

7. Įpratęs prie automatinio pavadėlio jūsų šuo niekada nemokės eiti prisegtas prie standartinio pavadėlio ir netgi prie to paties automatinio pavadėlio, fiksavus norimą padėtį, netempiant. Gyvūnas paprasčiausiai nesupras, kodėl pavadėlio ilgis yra fiksuotas.

8. Automatinis pavadėlis visiškai netoleruotinas edukaciniuose arba terapiniuose užsiėmimuose su vaikais, renginiuose, susitikimuose su žmonėmis. Ir ne vien dėl pavojaus, kurį jis kelia aplinkiniams bei šuniui, bet ir todėl, kad „siunčia“ klaidingą žinią visuomenei, kaip turi elgtis ir koks turi būti su žmonėmis bendraujantis šuo.    

Šunų elgsenos specialistė, kaniterapijos asistentė Karina Granat