Mokymo centre svečiavosi „Atvira bendruomenė“

2015 Balandis 27 d.

 

Balandžio 27-ąją LKD Mokymo centras sulaukė svečių – atvyko Palaimintojo J. Matulaičio parapijos socialinio centro Dienos užimtumo grupė, trumpiau, „Atviros bendruomenės“ žmonės.

„Atvira bendruomenė“ – tai integracinė socialinė pagalba žmonėms su proto ir kompleksine negalia bei jų šeimoms. Čia susitinka žmonės, kurie kartu dirbdami, padėdami vieni kitiems ir draugaudami, kuria kasdienybę, padarydami ją laimingesnę.

Bendravimas su šiuo Centru prasidėjo šiek tiek anksčiau, kai grupelė šunų mylėtojų buvo pakviesta apsilankyti Tarptautinėje šunų parodoje, kovo 8 d. vykusioje Litexpo parodų centre Vilniuje.

Parodos šurmulyje Centro lankytojams pritrūko laiko ir galimybių iš arčiau pažinti šunis, juos paglostyti, pakalbinti. Suderinome laiką, kad jie galėtų atvykti į LKD Mokymo centrą, ramiai pabendrautų su šunimis. Susitikimą organizuoti padėjo Kaniterapijos asociacijos nariai.

Palaimintojo J. Matulaičio parapijos socialinis centras teikia krikščioniškomis vertybėmis paremtas socialines paslaugas šioje parapijoje gyvenantiems žmonėms (tai vieni didžiausių Vilniaus rajonų: Viršuliškės, Šeškinė, Justiniškės ir Pašilaičiai).

Centro veikla sostinėje gerai žinoma, vertinama. Čia ne pirmus metus veikia dienos užimtumo grupė, kurią lanko suaugusieji žmonės su proto negalia. Centras vykdo daug įvairių projektų, turi atsidavusių savanorių – kartu su grupe pas mus viešėjo ir savanorė mergina iš Italijos.

Savo tinklapyje jie skelbia: „Mes sutikome juos ir pamatėme, kad jie buvo kitokie: kitaip kalbėjo ir kitaip galvojo; kitaip žiūrėjo ir kitaip šypsojosi; kitaip vaikščiojo ir judėjo; kitaip svajojo ir turėjo kitokius troškimus – jie buvo ne tokie kaip visi... Ir mus patraukė jų kitoniškumas, kurį panorome pažinti. Mes pasilikome su jais ir jie prisilietė prie mūsų“.

Kitokie, nei įprasta, „Atviros bendruomenės“ žmonės, svečiuodamiesi pas mus, plojo šunų pokštams, mokėsi saugiai bendrauti, noriai glostė gyvūnus.

Visi drauge guašu spalvino savo delnus, darė ant popieriaus delno atspaudus. O paskui prie atsispaudusio nykščio beliko pripiešti akis ir porą linksmų ausų – štai jums ir šuniukas!

Galbūt jie piešė negrabiai, netiksliai, bet buvo laimingi ir, tikėkimės, jautėsi esą visaverčiai. 

Štai keli mūsų svečių atsiliepimai apie viešnagę Mokymo centre: „Patiko, kai panelės su šunimis darė triukus. Labai patiko piešti "šeimininko ranką". Panelės buvo labai draugiškos. Labai patiko mažas šuniukas Džo", – sakė Inga.

Dariui irgi patiko Džo.

Akvilė pasakojo, kad jai patiko, kaip šuo šoko pro lanką, kaip lindo į tunelį, kaip krepšelį atnešė.

O Julija pasakojo taip: „Man patiko šunys ir kad buvo galima juos paglostyti".
 
Keli žmonės, kurie negalėjo atvykti, besiklausydami Mokymo centre apsilankiusiųjų įspūdžių prasitarė, kad irgi norėtų susitikti su šunimis.