Nepamirškite žaisti!

2014 Rugsėjis 5 d.

 

Norite, kad namai liktų sveiki? Žaiskite! Pagrindinis priesakas bet kuriam šuns augintojui: žaiskite.

Nuo pat pirmos dienos, kai parsinešėte šuniuką. Nepamirškite, tai tik mažas šuniukas. Aktyvus, smalsus nenuorama, trokštantis pažinti šį pasaulį.

Pasaulį šunys pažįsta pirmiausia  jo paragaudami (kiekvienas naujagimis praėjo šį etapą, jūs irgi).

Jūsų tikslas – tapti vadu, autoritetu, į kurio nuomonę privalu atsižvelgti. Šunų pasaulyje geriausias vadas yra ne tas, kurio ranka kiečiausia, o tas, su kuriuo smagu.

Jei tapsite piktąja žiežula, nutraukiančia visas vos prasidėjusias linksmybes (stalo kojų kramtymas, ant grindų rastas laikraštis ar šlepetė, nugvelbtas tualetinis popierius, kuris taip nuostabiai vyniojasi), ryšio su šunimi greičiausia nesukursite.

Tai visiškai nereiškia, kad turite leisti šuniui siaubti namus, paprasčiausia privalote iš anksto pasirūpinti žaislais, kuriuos galėsite pasiūlyti šuniukui mainais už išsaugotą turtą. Taip pat neprivalote žaisti visą dieną – žaidimai turi būti trumpi, smagūs ir baigtis, kol dar visiems linksma – neišvarginti nei šuns, nei šeimininko.

Jei tik drausminsite šunį ir neleisite jam nieko graužti, didelė tikimybė, kad jis įpras slėptis ir patikusius daiktus sugrauš patyliukais kur nors kamputyje.

Žaidimas, kito daikto (žaislo) pasiūlymas vietoje to, kurį norite išsaugoti, priešingai, skatins šunį dalytis su jumis patirtimi.

Žaidžiant nesunku išmokyti šuniuką kiekvieną daiktą, kuris jam atrodo vertas dėmesio, atnešti jums patikrinti – ar tikrai jis tinka kramtyti. Beje, jei jau prakalbome apie tinkamumą, nepamirškite pasirūpinti žaislų saugumu.

Geriausia žaislus įsigyti specializuotose zoologijos parduotuvėse. Jokiu būdu nereikėtų duoti šuniui vaikams skirtų pliušinių žaislų – jie lengvai plyšta, o sintetinis kamšalas kelia pavojų gyvūno sveikatai. Šuo gali juo paspringti, ar, dar blogiau, prisiryti, o tai geriausiu atveju gali baigtis operacinėje, blogiausiu – jūs nebeturėsite augintinio.

Žaidimo metu galima mokyti šunį ir kandimo kontrolės.

Jei žaidžiant su šunimi pajutote, kad aštrūs dantukai sminga į jūsų odą kur kas stipriau, nei norėtumėt – sucypkite. Ir kurį laiką (minutę kitą) nekreipkite į šuniuką dėmesio. Vėliau bus galima mokyti šuniuką komandos, tarkim, „gana“, kai norėsite baigti žaidimą.

Išmokyti šuniuką kandžiotis švelniai yra labai svarbu – gyvename civilizuotame pasaulyje ir šuo turi mokėti nežaloti žmogaus. Tai palengvins tiek kritines situacijas, kai šuo bijo, jam skauda (susižeidus, pas veterinarą ir pan.), tiek kasdienį gyvenimą – jei neišauklėtas jūsų šuo sužalos kitą asmenį, net ir netyčia, teisiamųjų suole atsidursite jūs. Jei ateityje norėsite ruošti šunį apsaugai, tai, kad jis gebės kontroliuoti kandimą, taikrai netrukdys.

Žaidimai yra puiki priemonė ugdyti tinkamą šuns elgesį ne tik formuojant santykį su šeimininku, bet ir su aplinka – tai vadinama socializacija.

Labai svarbu, kad šuniukas kuo anksčiau pažintų pasaulį.

Jis turi matyti kuo daugiau skirtingų vietų, žmonių, gyvūnų. Svarbu, kad jis kuo anksčiau išmoktų bendrauti su kitais šunimis, ir tai darytų teisingai.

Šuo turės mažiau baimių, nebus agresyvus, o jūs išvengsite su tuo susijusių problemų (bandyti nulaikyti „besiardantį“ šunį nėra labai smagu, o ir tokio šuns  šeimininkas neatrodo nei patikimas, nei labai protingas).

Jeigu saugosite savo mažylį, nes šis „mažas“ ir todėl dideli šunys jį gali nuskriausti – padarysite didelę klaidą.

Geriau paieškokite kaimynystėje draugiškų šunų – kuo įvairesnio dydžio ir amžiaus, leiskite jiems bendrauti.

Jei išėjęs pasivaikščioti su šunimi kalbatės su kaimynu, nekreipdamas jokio dėmesio į tai, kas vyksta kitame pavadėlio gale, o jūsų šunys paprasčiausiai strykčioja greta, vedami už pavadėlių ir bandydami kaip nors pabendrauti – nieko gero. Jūs išėjote pasivaikščioti su šunimi.

Tad ir būkite su juo, užsiimkite, pažaiskite, drauge paieškokite pramogų bei naujų bičiulių, išnaudokite laiką išmokyti šuniuką ko nors naudingo, o pas kaimyną užsuksite arbatos vėliau, kai šuo pavargęs ir laimingas gulės savo guolyje. Būtent – pavargęs ir laimingas!

Jei skirsite pakankamai dėmesio aktyviai veiklai pasivaikščiojimo metu, jums nereikės sukti galvos dėl namų interjero saugumo – visą savo energiją šuo išmoks nukreipti tinkama linkme.

Be abejo, krūvis turi būti parenkamas atsižvelgiant į gyvūno amžių ir veislės ypatumus – šuns skeltas, raumenys dar tik formuojasi, todėl nereikia versti bėgti šalia dviračio, šokinėti per kliūtis ar lakstyti laiptais.

Dažnai susiduriama su problema, kuomet žaisdamas šuniukas nenori atiduoti žaislo. Paprastas sprendimas – du vienodi žaislai. Vieną jūs numetat, šuniukas nubėga ir... neatneša jums. Ką gi, jūs išsitraukiate kitą, tokį patį, ir parodote šuniukui. Nesusidomėjo? Tada pradėkite antruoju žaislu žaisti pats.

Žaislas, kurį turite jūs, šuns akyse daug vertingesnis už tą, kurį turi jis. Kai šuo stipriai susidomi antruoju žaislu, meskite jį ir...kartokite viską iš naujo.

Taip galima mokyti šuniuką atnešti daiktus (antrą žaislą duodant tik tada, kai jis prie jūsų atneša), tačiau svarbiausia tai, jog šis žaidimas įpratina šunį manyti, kad jūs visada turite šį tą įdomaus, vadinasi, sugrįžti pas jus verta.

Ką gi, žaidimo pradžiamokslį aptarėme ir tai tik įžangą į tolimesnį šuns auklėjimą, kai žaidimų pagalba galima išmokyti šunį daugybės įvairiausių dalykų.

Be abejo, svarbu, kad kiekvienas žaidimas turėtų aiškias taisykles, pradžią ir pabaigą. O svarbiausia – būtų smagus.

Todėl nepamirškite žaisti.

Ugnė Nedzinskaitė

S.Valujevos ir A.Staskevičienės nuotr.