Kinologai pasisako už visuotinį gyvūnų ženklinimą ir registravimą

2018 Vasaris 20 d.

 

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl atnaujinamos diskusijos, ar reikia visuotinio gyvūnų augintinių ženklinimo. Vakarų šalyse toks ženklinimas jau tapo kasdienybe, o mūsų šalyje Lietuvos kinologų draugijos veisėjai mikroschemomis ženklinti šuniukus pradėjo jau 2010 metais...

Gyvūno duomenų reikia keliaujant

2004 m. liepos 3 d. ES Tarybai patvirtinus reglamentą Nr. 998, buvo numatytas 8 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį gyvūnai augintiniai turėjo būti suženklinti – turėti elektroninę identifikavimo mikroschemą, kad būtų galima nustatyti gyvūno tapatybę, savininko pavardę bei gyvenamąją vietą.

Jau tada buvo numatyta, kad netolimoje ateityje mikroschemos naminiams gyvūnėliams taps privalomos visose ES šalyse. Lietuva šiuo atveju taip pat neturi būti išimtis ir Lietuvos kinologų draugija pasisako už visuotinį gyvūnų augintinių ženklinimą.

Kokią informaciją suteikia ir kam to reikia?

Paprasčiau sakant, mikroschema rodo, kas yra kas. Ji nurodo gyvūno kilmę, gimimo datą. Mikroschemos dėka lengviau susigrąžinti paklydusį augintinį. Be to, ji padeda nustatyti neatsakingus savininkus.

Daugelyje šalių tai veikia efektyviai: neatsakingiems šeimininkams taikomos sankcijos, ginami nuo šunų nukentėjusių piliečių bei pačių gyvūnų interesai. Ši sistema didina savininkų pasitikėjimą ir atsakomybę.

Negana to, sukaupta informacija atspindi gyvūnų populiaciją bei kitus dalykus.

Specialus skaitytuvas, priartintas prie poodinio implanto, perskaito mikroschemoje užkoduotą informaciją. Šuo nieko nejaučia, o signalas per gyvūno odą pasiunčia į skaitytuvo ekraną unikalų jo numerį.

Pradėjus aktyviau ženklinti gyvūnus augintinius, mažėja beglobių skaičius. Juk negali būti garantuotas, kad puikiai išauklėtas tavo keturkojis nepaspruks. Kur tokiu atveju kreiptis? Greičiausias ir patogiausias kelias – paieška visuotinėje duomenų bazėje.

Mikroschema gali padėti ir ieškant ką nors apkandžiojusio šuns neatsakingų šeimininkų.

Be to, mikroschemos visada prireikia keliaujant – be „Gyvūno augintinio paso“ ir poodinės mikroschemos savo šuns, katės ar šeško į svečią šalį neišgabensite. „Gyvūno augintinio pasai“, paskiepijus gyvūną, išduodami veterinarijos gydyklose.

Ženklinimo procedūra gyvūnui pavojaus nekelia

Gyvūno identifikacijos mikroschema telpa 14 mm ilgio implante.

Tai mažytė kompiuterinė schema, turinti suprogramuotą identifikacijos numerį. Ji apvilkta vienalyčiu, stipriu, gyvūnui nekenksmingu stiklu, įtraukta į Žemės ūkio ir maisto produktų ministerijos farmakologijos preparatų rejestrą. Gamintojai jas tiekia steriliai supakuotas, paruoštas naudoti po vieną.

Specialia adata mikroschema neskausmingai įterpiama gyvūnėliui po oda tarp menčių, gyvūnas nepatiria nemalonių pojūčių.

Nešvirkščiama jokių skysčių, nereikia narkozės, nelieka rando. Gyvūnas pajunta tik adatos dūrį, kaip įprasta skiepijant.

Po šios procedūros jo elgesys ir savijauta nepasikeičia, net jautriems ar smulkučiams gyvūnėliams tai nekenkia.

Mikroschema yra pasyvaus veikimo prietaisas – neturi energijos šaltinio, neskleidžia signalų.

Įterpus mikroschemą, gyvūnėlis gauna unikalų identifikacijos numerį, būtent tai suteikia galimybę atskirti jį iš tūkstančių gentainių. Šio numerio neįmanoma pakeisti, pamesti ar kaip nors pašalinti. Implantuota mikroschema veikia daugiau kaip 25 metus.

Kokio amžiaus gyvūnėlį jau galima „čipuoti“? Šuniukai dažniausia ženklinami kartu su pirmuoju skiepu.

Kai kurie veisėjai šios paslaugos paprašo skiepydami 5-8 savaičių šuniukus. Beje, mikroschemą galima įterpti bet kokio amžiaus gyvūnui.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

2018 02 20