Paprasti žingsniai šuns socializacijos link

2014 Rugsėjis 3 d.

 

Paprasti žingsniai šuns socializacijos link

Šuo greitai pripranta prie naujos aplinkos ir žmonių.

Per kelias treniruotes svetima dresūros aikštelė jam tampa gerai pažįstama, o pasivaikščiojimų metu kasdien matomi šunys ar žmonės nebekelia tokių stiprių emocijų, kaip juos pamačius pirmą kartą.

Šeimininkai kartais mano: jei šuo puikiai klauso „nuosavoje“ aikštelėje, taip pat bus valdomas ir svetimoje aplinkoje.

Deja, realybė kartais būna visiškai kitokia – visas paklusnumas gali dingti atvykus į nepažįstamą aplinką.

Jei šuo „vedžiojamas“ tik nuosavame kieme, jo socializacija beveik nevyksta. Kodėl? Tai reiškia, kad šuo mažai bendrauja su šeimininku ir dar rečiau mato ką nors daugiau, negu aptvertą pievelę kiemo gale.

Gana įprasta, kad tie šunys, kurie gyvena viduje (bute), būna geriau socializuoti.

Priežastis paprasta – šeimininkai yra priversti daugiau bendrauti su augintiniu, nuolat jį vesti pasivaikščioti į kiemą ar iki parko, kur jis mato kitus šunis ir gali su jais bendrauti.

Nesocializuotas šuo kelia daug rūpesčių ne tik šunų parodose ar varžybose, tačiau ir kasdieniškose situacijose – važiavimas pas veterinarą, kelionė, svečiavimasis pas draugus gali tapti našta dėl šuns lojimo, stiprios reakcijos į kitus gyvūnus ar mažus vaikus.

Toks šuo yra sunkiai valdomas, nenuspėjamas ir netgi gali būti agresyvus. „Geresniu atveju“ – bailus ir savimi nepasitikintis.

Idealu, jeigu prieš pirmąsias varžybas ar parodą galite apsilankyti keliuose „šuniškuose“ renginiuose, jeigu turite galimybę treniruotis kelių šunų grupėje. Tai puiki socializacija ir jums, ir jūsų augintiniui.

Kokius žingsnius reikėtų žengti?

Patarimas būtų pats paprasčiausias – vaikščiokite!

Eikite su savo augintiniu visur: į parką, iki pašto, palydėkite draugę į parduotuvę, pasitikite vaikus, grįžtančius iš mokyklos.

Apeikite artimiausias gatves, laukus, mišką. Jeigu įmanoma (ypač siūlau turintiems mažo ūgio šunis),  pavažiuokite viešuoju transportu.

Nesvarbu, kad šuo tempia pavadį, loja ant kitų šunų ar renka viską nuo žemės. Nuosekliai mokant paklusnumo komandų, šis elgesys pasikeis. Tik, kol nesate tikri dėl augintinio paklusnumo, geriau vengti apsilankymo kavinėje ar važiavimo autobusu.

Neįstrikite situacijoje: šuns nevedžioju, nes neklauso; šuo neklauso, nes jo nevedžioju.

Jeigu ruošiatės šunų parodai ar kokiam nors konkursui, būtų puiku pasitreniruoti neįprastoje šuniui vietoje. Šuo supras, kad turi klausyti bet kokioje aplinkoje.

Jeigu šuo bus dresuojamas tiek dresūros aikštelėje, tiek parke, tiek daugiabučio kieme – įpras tinkamai elgtis ir sutelks dėmesį į savo šeimininką bet kur ir bet kokioje situacijoje, o tai labai svarbu.

Dažniau priminkite šuniui paprastas komandas „Sėdėt“, „Gulėt“, eiti netempiant pavadžio, pamokykite šunį smagių triukų.

Vaikščiojimas nepažįstama gatve ar dresūros pamokėlė šalia turgaus aikštės neatrodo tiesiogiai susiję su šunų paroda ar Agility trasa, tačiau turi įtakos bendram šuns paklusnumui ir tinkamai jo socializacijai.

Šuns skatinimas svetimoje aplinkoje turi būti toks pat, kaip per įprastas treniruotes arba net dar stipresnis, todėl nepamirškite nešiotis skanėstų ar mėgiamą šuns kamuoliuką.

Taigi net paprastas pasivaikščiojimas nepažįstama gatve yra žingsnis arčiau stipresnio ryšio su augintiniu ir dar vienas laiptelis socialaus šuns biografijoje.

Gabija Vyšniauskaitė

Stasio Barausko nuotr.