Pažiūrėk man į akis...

2015 Balandis 29 d.

 

„Šuns ir žmogaus meilė – ideali. Joje nėra konfliktų, nėra žeidžiančių scenų, nėra evoliucijos“,– rašė Milanas Kundera savo knygoje „Nepakeliama būties lengvybė“.

Dažnai šunų savininkai savo augintinius vadina keturkojais vaikais ar net prisipažįsta, kad įsimylėjo šitą padarą. Ši ne vienam pažįstama situacija įamžinta daugybėje kūrinių, o galiausiai tapo sparnuotu posakiu: „Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis“.

Neseniai japonų mokslininkai išsiaiškino, kas vyksta tarp mūsų ir šunų. Kai šuo ir žmogus žvelgia vienas kitam į akis, išsiskiria su prieraišumu siejamas hormonas oksitocinas. Oksitocinas, dažnai vadinamas meilės, pasitikėjimo ar prieraišumo hormonu, yra labai svarbus motinos ir vaiko ryšiui atsirasti.

Japonų mokslininkas Takefumi Kikusui, daug metų auginęs šunis, teigia: „Aš myliu savo šunis ir vertinu juos kaip savo partnerius, o ne augintinius. Mane stebina, kodėl žmonės ir šunys tokie artimi. Kodėl tarp žmogaus ir šuns nusistovi toks tvirtas ryšys?“

Ieškant atsakymo į šiuos klausimus, buvo atliktas tyrimas.

Tyrimo metu šunys buvo paliekami drauge su šeimininkais trisdešimčiai minučių kambaryje ir stebimi. Likę su šunimis vienumoje šeimininkai kalbindavo, glostydavo augintinius ir, be abejo, nemažai laiko žiūrėjo vieni kitiems į akis.

Prieš ir po tyrimo buvo matuojamas išsiskiriančio oksitocino kiekis tiek šeimininkų, tiek augintinių organizmuose.

Rezultatai nustebino – kuo ilgiau šunys ir šeimininkai žvelgė vieni kitiems į akis, tuo didesnis oksitocino kiekis išsiskirdavo tiek šuns, tiek žmogaus organizmuose. Šunų organizme oksitocino lygis pakilo vidutiniškai 130 proc., o žmonių – net 300 procentų.
Jei žmogus ir šuo nežiūrėjo vienas kitam į akis arba žiūrėjo trumpai, oksitocino lygis nekilo.

Antroje tyrimo dalyje eksperimentas buvo pakartotas su prijaukintais vilkais, tačiau šiuo atveju oksitocino lygio pokyčių nebuvo.

Trečiosios tyrimo dalies metu daliai šunų tyrėjai oksitocino įpurškė į šnerves ir paliko juos su šeimininkais bei nepažįstamais žmonėmis. Šunys žvelgė šeimininkams į akis, kas vėlgi padidino oksitocino išsiskyrimą. Šiuo atveju kalės buvo linkę žvelgti į akis šeimininkams ilgiau. Poveikio patinams nepastebėta.

Tyrimai atskleidė, kad fiziologiniu požiūriu procesai, kuriuos lemia šuns ir šeimininko ryšys, artimi procesams, kuriuos lemia motinos ir vaiko ryšys, - teigiama tyrimo išvadose.

Šis tyrimas gali padėti suprasti, kaip artimas vilkui plėšrūnas tapo geriausiu žmogaus draugu.

Galbūt pačioje šuns domestikavimo pradžioje šunys įdėmiai žvelgdavo į savo žmogiškuosius porininkus, stengdamiesi užmegzti ir palaikyti ryšį. Jei tai tiesa, šunys nesąmoningai pasinaudojo žmogaus fiziologija – tuo, kaip užsimezga motinos ir vaiko ryšys.

Tik nereikėtų skubėti su išvadomis, kad šunys mus vertina kaip „dvikojes mamas“. Paprasčiausia žmonės ir šunys yra geriausi draugai.

Parengė Ugnė Nedzinskaitė

Arturasz nuotrauka

http://www.lanacion.com.ar/1785178-explican-por-que-el-perro-es-el-mejor-amigo-del-hombre
http://www.livescience.com/50509-dogs-use-human-bonding.html?
http://news.sciencemag.org/brain-behavior/2015/04/how-dogs-stole-our-hearts