Pramogos ant ledo gali būti pavojingos

Atėjus žiemai, vis ilgiau su savo augintiniais norisi pabūti lauke – žiemos pramogos traukia visus.

Pasivaikščiojimai šalia vandens telkinių

Paleidę šunį laisvai pabėgioti, būkime atidūs, jeigu šalia yra vandens telkinys. Nors šis atrodo padengtas storo ledo sluoksniu, lipti saugu, jeigu ledo storis 7 - 12 cm. Maždaug toks storis  išlaiko žmogų ar gyvūną. Tačiau jeigu tai užšalusi upė ar kitoks telkinys, kur po ledu juda vandens srovė, geriau nerizikuoti. Šalia akmenų, tiltukų ar krūmokšnių užsitraukęs ledas dažniausia taip pat yra plonas ir pavojingas. Nežinia, kokio storio ledas yra ir ten, kur užpustyta.

Į ledinį vandenį įkritęs šuo pirmiausia patiria didelį šoką. Daužydamas letenomis ledą, negalėdamas už nieko užsikabinti, gyvūnas gali susižaloti, prarasti daug jėgų. Ledinis vanduo per 15 - 20 minučių gali stipriai paveikti šuns kūno temperatūrą – prasidės pavojinga hipotermija.

Kaip elgtis?

Įlūžus šuniui, nepulkite link properšos, nes galite įlūžti ir jūs. Jei aplinkui nėra jokio lentgalio, nusivilkite striukę, gulkitės ant jos ir šliaužkite – „irkitės“ rankomis ledu. Iš ledinio vandens ištrauktą augintinį į ką nors suvyniokite, sausinkite ir džiovinkite kailį. Duokite palakti ko nors šilto. Jei matote, kad šuns savijauta nekokia, skubiai gabenkite į veterinarijos gydyklą.

Žiemą labiau tausokite šuns odos apsauginį riebalinį sluoksnį (sulaiko šilumą). Maudykite tik esant būtinybei, ne dažniau kaip kas 6 - 8 savaites.

Čiuožyklos ir barstoma druska

Smarkiai atšalus, šaligatviai tampa čiuožyklomis. Šuo gali slystelėti, pasitempti raiščius, patirti kojos lūžį ar kitokią traumą. Slidžias vietas geriau apeikite, nerizikuokite.

Ant šaligatvių barstomas druskos mišinys kenkia šunų pėdutėms ir tarpupirščiams. Sugrįžę iš pasivaikščiojimų drungnu vandeniu nuplaukite pėdutes, gerai nusausinkite, apžiūrėkite, ar šuo nepatyrė traumų, ar į ledą nesusibraižė letenų pagalvėlių.

Pexels.com nuotr.