Ruja: natūralus gamtos šauksmas

2016 Vasaris 4 d.

 

Kalytės rujoja maždaug kas pusmetį (išskyrus kai kuriuos vilkų ir šunų mišrūnus arba tokių veislių kaip čekoslovakų vilkšuniai atstovus, kurių kalės paprastai rujoja kartą per metus).

Tuo metu gamtos šauksmas būna labai stiprus – šeimininkams pasivaikščiojimo metu tenka vaikyti įkyrius gerbėjus, o anksčiau buvusi paklusni augintinė bando pasprukti ir susirasti „jaunikį“.

Bandymas išvengti nepageidaujamo šuningumo šeimininkui kelia stresą, tačiau galima pasirūpinti tinkama „apsauga“ ir nervintis teks mažiau.

Kas yra toji ruja?

Kalės lytiškai subręsta 6 – 18 mėn. amžiaus, mažų veislių greičiau, didelių - vėliau. Ruja gali trukti 5 – 21 dieną.

Rujos etapai:

Priešrujo (proestrus) metu pabrinksta patelių lytinės lūpos, pasirodo kraujingos išskyros, kalytės dažnai laižosi „tą vietą“, kartais dažniau šlapinasi, aplink jas pradeda sukiotis „jaunikiai“. Išskyrų kiekis gali būti gana įvairus, kai kurios kalytės beveik viską susilaižo, kitoms šiuo metu geriau mūvėti specialias kelnaites. Vienos tampa agresyvesnės, kitos – neklusnios ar susijaudinusios. Priešrujis trunka apie 9 dienas (kartais 2-25 d.). Šiomis dienomis kalytė dar nevaisinga.

Tikroji ruja (oestrus) reiškia, kad kalė pasiruošusi kergtis. Paprastai šis etapas trunka 5-9 d. (kartais 1-20 d.). Išskyros tampa bespalvės ar rausvos. Kalytė prisileidžia patinus, jiems prisiartinus (ar padėjus ranką ant strėnų) stovi ramiai, uodegą suka į šoną. Augintinė gali bandyti pabėgti nuo šeimininko, ją reikia itin atidžiai prižiūrėti.

Porujis (diestrus) prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, prarandamas susidomėjimas patinais, kalytės jau negalima apvaisinti. Trunka 30-60 dienų.

Tarprujis (anestrus) – galutinis rujos etapas, jo metu augintinė būna „normali“. Trunka 7-10 mėn. Jam pasibaigus, rujos ciklas kartojasi iš naujo.

Apsaugos priemonės

Augintinę laikykite uždarytą. Rujos metu pasistenkite, kad ji neturėtų galimybės pasprukti - jei kieme laikoma kalytė geba išsprūsti ir palakstyti gatvėje, rujos metu ji tikrai pasistengs tai padaryti.

Jeigu gyvena aptvertame kieme ar voljere, nepasitikėkite tvora. Faktas, kad jūsų kalytė negali iššokti laukan, dar nereiškia, kad joks „princas“ nesugebės prasibrauti vidun. Kai kurių atkaklių „donžuanų“ niekas nesulaiko.

Jei namie auginate skirtingų lyčių šunis, rujos metu teks juos atskirti, arba galite viskam pasiruošti iš anksto ir bent vieną iš jų kastruoti.

Rujos slopinimui kartais naudojami hormoniniai preparatai, dažniausiai sukurti progestinų (hormonų, naudojamų kaip kontraceptikai) pagrindu. Prieš duodami jų savo numylėtinei būtinai pasitarkite su veterinarijos gydytoju, įvertinkite visus „už“ ir „prieš“ (jie gali padidinti gimdos uždegimų ar onkologinių ligų tikimybę). Tokių preparatų negalima skirti sergant gimdos, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, esant pieno liaukų augliams.

Rujos metu augintinei galima duoti chlorofilo tablečių – jos neutralizuoja kalės kvapą rujos metu (taip pat ir šiaip nemalonų kvapą). Tik pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, kuris nurodys tikslią dozę.

Kai kurie savininkai sritį apie kalytės pauodegį patepa mentoliu – tai gali slopinti rujos kvapą. Yra ir kitokių specialių preparatų, slopinančių kalės rujos kvapą.

Skirkite augintinei daugiau laiko, rujos metu jokiu būdu nepaleiskite jos lauke be pavadėlio. Gal įprastomis sąlygomis tai labai klusni ir protinga kalytė, tačiau hormonams susukus galvelę, ji gali jūsų nebeklausyti. Patinėlis, pajutęs veistis pasiruošusią kalę, taip pat gali tapti nekontroliuojamas, kai kuriais atvejais netgi kelti jums pavojų. Beje, patinas rujojančią kalę gali užuosti poros kilometrų atstumu.

Kaip kalyčių apsaugos priemonė vis labiau populiarėja specialios eklnaitės su įklotais, taip pat specialūs vienkartiniai vystyklai. Šios priemonės apsaugos ir baldus bei grindis nuo dėmių – tai itin aktualu auginantiems tas kalytes, kurios prasčiau pasirūpina savo higiena. Svarbu, kad toji apsauga būtų patogi, pritaikyta augintinės dydžiui, gerai sugertų skysčius. Tiesa, palaidos lakstyti su kelnaitėmis augintinės vis viena geriau neišleiskite.

Jei gyvūno nesiruošiate veisti, labai gera išeitis – chirurginė intervencija. Operacija nesudėtinga, jos metu patelėms pašalinamos gimda ir kiaušidės, patinams – sėklidės. Kai kurie šaltiniai pataria kalę kastruoti iki pirmosios rujos. Tačiau reikia nepamiršti, kad moteriški hormonai turi įtakos organizmo formoms ir iškastravus iki pirmosios rujos (subrendimo) kalytę ji gali likti vaikiška paauglė, ilgakojė „manekenė“. Dėl to kai kurie veterinarai siūlo kalę kastruoti tuoj po pirmosios rujos, kai kalė truputį pastambėja, paapvalėja, įgauna „suaugusios moteriškės“ formas.

Norint veisti savo augintinį, būtina atlikti sveikatos tyrimus (bent privalomus), dalyvauti parodose ir gauti tinkamus įvertinimus.

Jei tikite, kad poravimasis šunims yra labai malonus procesas, žinokite: šunys ne žmonės, veistis jie veržiasi vedami instinktų, o malonumo nejaučia. Šuningumas yra sunkus išbandymas tiek kalytei, tiek jos šeimininkui, o kai kuriais atvejais gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net gaišimu.

Pastaba: vesdami augintinę į lauką galite prie pavadėlio pririšti ženklą – geltonąjį kaspinėlį.

Agnė Dvylaitytė

Publikuota http://agiesha.blogas.lt/

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.