2016 Sausis 27 d.
Praėjusių metų gruodžio 21 d. Lietuvos kinologų draugija pirmą kartą organizavo tarptautinę kinologinio švietimo konferenciją. Tarp konferencijos pranešėjų buvo Jungtinės Karalystės Gyvūnų elgsenos specialistų asociacijos narys, Airijos kinologų klubo patarėjas gyvūnų elgsenos klausimais Jim Stephens. Konferencija pasibaigė, tačiau draugystė su J.Stephens tęsiasi. Vienas profesionaliausių gyvūnų elgsenos specialistų J.Stephens – specialiai mums – apie tai, kokią žinutę siunčiame visuomenei, fotografuodami savo šunis ir vaikus.
Neseniai Airijos kinologų klubas paskelbė fotografijų konkursą ir sulaukė įvairiausių nuotraukų. Idėja buvo puiki, tačiau atvėrė ir piktžaizdę. Rodos, kas gali būti gražiau už vaiko veidelį, prisiglaudusį prie mielo kudliaus? Deja, daugelis fotografijų „sakė“ ką kita...
Fotografijų konkursas paskatino šunų elgsenos specialistus labiau pasidomėti, kaip fotografuojami šunys ir vaikai.
Nereikia nė konkurso. Kad ne viskas gerai, įsitikini, panaršęs internete – paieška „išmeta“ milijonus vaikučių ir šunų nuotraukų. Atsidaręs savo socialinę paskyrą, irgi rasi prašymų „palaikinti” vaikų ir šuniukų nuotraukas.
Lankytojų komentarai po nuotraukomis lūžta epitetais, tačiau vaizdas dažnai verčia susigūžti.
Labai dažnai šios nuotraukos siunčia klaidingą žinutę visuomenei – dauguma paveiskluotų vaikų patyrė realų pavojų. Alivaizdu: fotografai nesuprato, ką jiems „sako“ šunys.
Šunys bendrauja balsu, uosle, kūno kalba. Pastaroji yra pati svarbiausia. Būtent kūno kalba mums pasako viską ir leidžia laiku atsitraukti, reaguoti į situaciją.
O „skaityti“ reikia visus šuns siunčiamus ženklus ir nesiriboti vien uodega! Uodegą vizginantis šuo yra įkandęs ne vienam, nes vizganti uodega ne visada reiškia draugiškumą. Uodegos padėtis kartu su kitais šuns siunčiamais signalais – ausų padėtis, kūno laikysena, žvilgsnis (kontakto vengimas, įdėmus žvilgsnis/spoksojimas, matyti akies baltymas) rodo emocinę šuns būklę.
Deja, daugelis vaikų (taip pat ir suaugusiųjų) neperskaito šuns siunčiamų signalų. Užtat vėliau ir tenka skaityti liūdnąją apkandžiojimo statistiką...
Airijoje per metus vidutiniškai registruojama per 140 šunų įkandimų atvejų, iš kurių daugiau nei 100 yra vaikai iki 10 metų amžiaus.
Statistika rodo, jog 70 proc. apkandžiotų vaikų – berniukai iki 10 metų, daugiausia įkandimų medikai registruoja vasarą. Taip pat nustatyta, jog vaikus dažniausiai apkandžioja šeimos šunys, ir tai įvyksta staiga pažadinus miegantį šunį, artinantis prie šuns, kai šis ėda, arba klaidingai supratus šuns prašymą palikti jį ramybėje.
Pažiūrėkite į virtualiojoje erdvėje publikuojamas šunų ir vaikų nuotraukas. Daugelyje nuotraukų jūs pamatysite pavojingoje situacijoje atsidūrusios vaikai ir aiškias šunų reakcijas. Net jeigu nuotrauka – tik sustabdyta akimirka, šuns kūno kalba vis tiek parodo jo emocinę būseną.
Gali nieko blogo nenutikti, tačiau nepamirškite: šuo nuolat mokosi. Kitąkart jis „nebesiųs“ žinutės – gyvūnui atrodys, kad tų žinučių jūs vis tiek neskaitote!
Beliks skėsčioti rankomis: neva šuo įkando be jokios priežasties, nors tikroji priežastis – neperskaityta šuns kūno kalba.
Kaip elgtis? Nesidalyti netinkamomis nuotraukomis, neklaidinti vaikų, tėvų ir visuomenės ir, svarbiausia, išmokti skaityti šuns kūno kalbą. Viešinkite ir dalinkitės nuotraukomis, kur vaikai ir šunys atsipalaidavę, nepažeidžia vienas kito erdvės. Ugdykite vaikų atsakomybę – mokykite pagarbaus, tinkamo bendravimo su šunimis.
Tai kaip fotografuoti vaikus ir šunis?
Tarp vaiko ir šuns nuotraukoje turi būti bent nedidelis atstumas. Vaikas ir šuo neturi spoksoti vienas kitam į akis, geriau tegul abu žiūri į fotoaparatą. Nuotrauką reikia padaryti greitai, kol pozuoti neatsibodo nei vaikui, nei šuniui. Fotografuokite natūralias, o ne dirbtinai sukurtas situacijas. Neleiskite vaikui arba kūdikiui gultis, sėsti ant šuns, kitaip kaip nors jį varginti.
Keli faktai: Lietuvos visuomenės sveikatos centrų duomenimis, kasmet daugiau nei 5000 žmonių nukenčia nuo naminių gyvūnų įkandimų, o 25 proc. aukų yra vaikai iki 15 metų. 60 proc. apkandžiojusių šunų yra pažįstami, iš artimiausios žmonių aplinkos.
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.
Susiję straipsniai:
http://www.kaniterapija.eu/?p=1202
http://www.kaniterapija.eu/?p=1224
http://www.mesirsunys.lt/naujiena/saugokime-vaikus-ir-gerbkime-gyvunu-teises/
2024 Lapkritis 28 d.
2024 Gruodis 6 d.
2024 Lapkritis 7 d.
2024 Birželis 27 d.