Kad šuo augtų saugus ir mylimas

2019 Lapkritis 15 d.

 

Į klausimą, kada mažą šuniuką pradėti ugdyti, patyrę šunų augintojai atsako: nuo tos dienos, kai įsigijote.

Šuniuko auklėjimas prasideda nuo paprastų dalykų: dienos režimas, reguliarūs pasivaikščiojimai, žaidimai lauke, paklusnumo komandų mokymasis.

Šuniukas turi išmokti reaguoti į savo vardą. Atbėgti pakviestas.

Mokyti reikia žaismingai, pozityviais metodais. Girti, skatinti augintinį. Negalima muštruoti, o juo labiau – bausti. Giriamas ir skatinamas augintinis tikrai norės bendrauti, kažką įdomaus veikti su šeimininku – tereikia tuo pasinaudoti.

Paprastos auklėjimo pamokėlės neturi išvarginti. Jos turi būti trumpos, dažnai kartojamos, žadinti šuns smalsumą, lavinti gebėjimus. Išėjus pasivaikščioti, patartina rinktis vis kitą maršrutą, kad šuniukas pažintų aplinką, patirtų naujų emocijų, pamatytų naujų daiktų ar gyvūnų. Kiekviena diena mažajam augintiniui turi būti atradimas, turi suteikti jam naujos patirties.

Augindami šunį, vertinkite gerąsias jo savybes. Juk net iškrėstos šunybės, pykčiui atlėgus, atrodo juokingos (dėl tų šunybių dažniausia kalti esame tik mes).

Naujajam šeimininkui reikia įprasti į daug ką pažvelgti šuns akimis, įlįsti į šuns kailį. Taip pat svarbu atsižvelgti, kokiai šunų veislei priklauso augintinis, kokie instinktai jį valdo, kada ir kodėl jie prabunda.

Kokių sunkumų pasitaiko dažniausiai?

Jeigu šuniukas veislyne buvo per mažai arba išvis nesocializuojamas, jo suvokimas apie žmones ir aplinkinį pasaulį yra nepakankamas, o dažnai netgi ir iškreiptas.

Bendravimo su žmonėmis bei judėjimo stoka gali atsiliepti šuniuko fiziniam bei psichiniam vystymuisi – augančiam organizmui reikia saulės, tyro oro, tinkamo fizinio krūvio. Dar labiau bręstančiam šuniui reikia protą lavinančių žaidimų. Tačiau, jeigu šuo neturi atsakingo šeimininko arba šeimininkai vis keičiasi, apie šuns proto brandą ar emocinį stabilumą sunku kalbėti.

Šuniukas nesijaus saugus, jeigu pačiu svarbiausiu jo vystymosi tarpsniu nebus socializuojamas ir ugdomas. Šuo visada turi jaustis saugus! O kas kitas, jei ne gauja ir geri santykiai gaujoje, suformuoja saugumo jausmą?

Gaujos vadas, be abejo, visada yra šeimininkas. Mažam gyvūnėliui taip pat svarbūs ir kiti gaujos nariai. Nuo pat pirmųjų dienų naujoje šeimoje šuniukas turi įsisąmoninti: gaujos hierarchijoje man priklauso žemiausias laiptelis. Ir šiuo atveju nėra nieko negatyvaus. Atvirkščiai! Savo vietos žinojimas šuniui reiškia saugumą, aiškumą ir ramų gyvenimą.

Pirmąsias pamokas šuniukas gauna iš savo mamos: išmoksta bendrauti, žaisti su broliukais ir sesutėmis, tinkamai elgtis gaujoje. Patyrusio veisėjo ir rūpestingos kalės mamos prižiūrimas, patekęs į atsakingą šeimą, pas savo šeimininkus, jis išauga puikiu šunimi.

Ir tik dėl žmogaus neatsakingumo ar nemokšiškumo jis gali tapti agresyvus, baikštus, nelaimingas. Viskas mūsų rankose.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.