Saugokime vaikus ir gerbkime gyvūnų teises

2016 Sausis 9 d.

 

Turbūt visi žinote posakį „Kartojimas – mokslų motina“, tačiau dar kartą pakalbėti apie saugų vaikų elgesį su šunimis tikrai verta.
Kartojame šunų elgsenos specialistės Agnės Dvylaitytės patarimus.

Šunų veisėjai dažnai perspėja tėvus: „Nepalikite vaiko vieno su šunimi, nesvarbu, kad ir labai draugiška šunų veislė tai būtų“. Šunų treneriai antrina: „Visi šunys turi dantis ir gali kąsti, prižiūrėkite augintinį jam būnant su vaikais“.

Visi žino šias taisykles, tačiau kodėl jų nepaiso? Kodėl maždaug 5000 Lietuvos gyventojų kasmet kreipiasi į gydytojus dėl šunų įkandimų, o didelė dalis kenčiančių nuo tokių traumų yra 5-9 metų amžiaus vaikai?

Atkreipkite dėmesį į vaikų ketinimus, tačiau dar labiau atkreipkite dėmesį į sučiauptą šuns snukį, pusmėnulio formos akis ir kitus požymius. Nedelskit reaguoti. Nelaimės atsitinka ne tada, kai aplaidūs tėvai Reksą palieka vieną kartu su kūdikiu. Tiesą sakant, 95 proc. įkandimų atvejų tėvai stovėjo už poros metrų nuo vaiko ir viską matė...

Šuns kūno kalba pasako viską!

Deja, dauguma žmonių neturi jokio supratimo apie šuns kūno kalbą ir kokių sunkumų gali kilti vaikui bendraujant net su pačiu draugiškiausiu gyvūnu.

Paprastai artimieji negali nuspėti šuns signalų serijos, pranešančios apie galimą kandimą. Dar blogiau, kai tėvai susipainioja tarp gerų vaiko ketinimų, nematydami akivaizdžių šuns streso požymių.

Tačiau to lengva išmokti – „perskaityti“ šuns kūno kalbą galime išmokti visi.

Štai keletas svarbiausių dalykų.

Stebėkite palaido šuns elgesį. Gerai nusiteikusio šuns kūno kalba laisva, jis atsipalaidavęs, neįsitempęs. Sustingęs šuo – negerai. Jei matote, kad šuns kūnas sustingo arba šuo nustojo lekuoti, įsikiškite. Šie signalai rodo, kad gyvūnas nebesijaučia patogiai.

Visada pastebėkite ir netinkamą aplinkinių elgesį. Įsikiškite, jeigu vaikas laipioja per šunį, bando ant jo sėstis, nori atimti žaisliuką, krapšto gyvūno akis, ausis, peša kailį, tampo už uodegos, liečia snukio sritį, kelia pažandes ar kaip nors kitaip skriaudžia.

Ir nesistebėkite šuns kantrybe, kai šis toleruoja tokį vaikų elgesį. Nekelkite panašių filmuotų kadrų arba nuotraukų į internetą – nesiųskite visuomenei klaidinančių žinučių. Verčiau padėkokite šuniui, kad šis turi tobulą kandimo slopinimą...

Skaitykite šuns kūno kalbą ir įsikiškite, kai augintinis pradeda rodyti šiuos streso požymius:

Žiovauja.
Akių kraštuose matyti baltymai.
Lyžčioja lūpas.
Suka žvilgsnį, snukį.

Jeigu šuo juda tolyn nuo vaiko, neleiskite vaikui jo vytis. Nusprendęs atsitraukti šuo bando pasakyti, kad emociškai pervargo ir nori ramybės. Jei vaikas jį persekios, tikėtina, kad šuo suurgs ar net pabandys grybštelėti.

Klausykitės šuns kalbos. Daugybę kartų teko girdėti sakant: „O, jis suurzgia dažnai, tačiau nemanau, kad galėtų įkąsti“.

Urzgimas – labai aiškus įspėjimas. Jei urzgimas nepadeda, šuo gali krimstelėti ar net rimtai įkąsti. Urzgimas reiškia, kad skubiai turite reaguoti.

Šunų savininkams, ypač tiems, kurie turi vaikų, sunku viską sužiūrėti. Tam reikia kantrybės ir supratimo, o labiausiai – didelės atsakomybės ir pagarbos gyvūnui.

Agnė Dvylaitytė ir Vetvila
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.