2017 Sausis 6 d.
Šunys ilgiau negu bet kuris kitas naminis gyvūnas augintinis yra žmonių gyvenimo dalis.
Tai, ką sužinosime apie jų smegenis, gali padėti suprasti, kaip pasikeitėme mes patys. Gan neseniai mokslininkų dėmesys nukrypo į šunų „atlygio centrą“.
Daugumai šių gyvūnų ranka parodžius signalą, jog tuoj gaus skanėstą (lyginant su rankos signalu, nerodančiu, kad skanėstą šuo gaus), suaktyvėja uodeguotojo branduolio regionas smegenyse.
Eksperimentas, apie kurį kalbame, nebuvo paprastas – pasirodo, šunis teko paruošti dirbti su Funkcinio magnetinio rezonanso fMRI aparatu.
Šis rezonansas stebi kraujo tėkmę smegenyse. Kompiuteriu užfiksuoti kraujo tėkmės pakitimai leidžia geriau suprasti smegenų veiklą.
Šunų fMRI – patikimas tyrimo būdas, kuris gali būti taikomas gyvūnams patiriant minimalų stresą. Tai turėtų pagelbėti tyrinėjant neuronų biologiją bei pažinimo procesus.
Taigi anksčiau tokius pat rezultatus davęs tyrimas nebuvo atsitiktinis.
Ir dabartinio, ir ankstesnio eksperimentų metu šunys pirmiausia turėjo apsiprasti su fMRI aparatu. Reikėjo, kad šuo įeitų į mažą aptvarą su skeneriu ir ten stovėtų visiškai nejudėdamas, nepaisydamas triukšmo ir vibracijos.
Eksperimentuose dalyvavo tik noriai bendradarbiavę šunys. Smegenų skenavimas magnetinio rezonanso aparatu jiems nekenkė. Gyvūnai stebėjo ranka rodomus signalus, kuriuos suprasti jau buvo išmokyti.
Vienas signalas rodė, kad šuo gaus skanėstą, kitas – kad negaus. Aštuoniems iš 13 dalyvavusių šunų pamačius gestą, reiškiantį, jog tuoj gaus skanėstą, suaktyvėjo su motyvacija ir malonumu siejamas uodeguotojo branduolio regionas.
Mokslininkai rezultatus lygino su panašiu žmonių tyrimu – pastarieji, kad gautų sulčių, pasirodžius šviesai paspausdavo mygtuką.
11-kai iš 17 eksperimente dalyvavusių žmonių uodeguotojo branduolio regione užfiksuotas aktyvumas. Tyrimas rodo, kad panašiomis aplinkybėmis ši sritis šunų smegenyse „elgiasi“ kaip ir žmonių.
Šeši iš tirtų šunų buvo specialiai veisti ir treniruoti padėti neįgaliesiems, du buvo terapiniai šunys, padedantys sumažinti stresą žmonėms ligoninėse ar slaugos namuose.
Visų minėtų šunų uodeguotojo branduolio atsakas į skanėstą buvo didesnis, lyginant su kitais šunimis.
Nežinoma, iš kur atsirado toks skirtumas – gal dėl veisimo, gal dėl aplinkos, kurioje jie augo.
Viena iš eksperimento problemų – mažas tiriamųjų skaičius ir išskirtinė aplinka, kadangi užduotį atlikti pavyko išmokinti nedaug šunų.
Vėliau į kitus tyrimus tikimasi įtraukti daugiau individų ir šunų veislių. Šunims labiau pripratus prie šio proceso, bus galima atlikti ir sudėtingesnius eksperimentus. Planuojama tirti, kaip smegenys reaguoja į rankų signalus, siunčiamus savininko, svetimo asmens ir kompiuterio.
Kitas eksperimentas, kuris jau vykdomas, tiria neuronų atsakus šuniui susidūrus su savo namų gyventojų ir nepažįstamųjų (tiek žmonių, tiek šunų) kvapais. Tikslas – turėti šunų pažinimo procesų žemėlapį.
http://vetvila.lt
Informacijos šaltinis http://www.delfi.lt/letena/idomybes/tyrimas-atskleide-sasaja-tarp-suns-ir-zmogaus-smegenu.d?id=72667606
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.
2024 Liepa 3 d.
2024 Liepa 9 d.
2024 Birželis 27 d.
2024 Birželis 25 d.