Šunys įtikino vaikus be žodžių

Keturi užsiėmimai su raidos sutrikimų turinčiais vaikučiais kartu su kineziterapeute Violeta Masiulianec, psichologe Ingrida Stasytiene, LKD Mokymo centru ir Kaniterapijos asociacijos komanda – gražaus, reikalingo darbo pradžia.

Susitikimai vyko liepos 7-8 d. Vilniaus specialiajame vaikų lopšelyje-darželyje „Čiauškutis“, kur mažieji ugdytiniai džiaugėsi terapinių šunų Rėjos, Lokio ir Amber draugija.

„Šunys įtikino vaikus be žodžių“, – pasibaigus užsiėmimams, sakė darželio kineziterapeutė Violeta Masiulianec, pastaruoju metu vis labiau besigilinanti į kaniterapiją.

Jaunoji kineziterapeutė prisipažįsta, jog vaikai ne visada šypsosi per įprastus kineziterapijos užsiėmimus, nes dažnai iš jų reikalaujama nelengvų dalykų, nemenkų fizinių pastangų, kad pasiektų tam tikrų rezultatų. Vaikams tai nelengva.

„Mažieji ne visada supranta, kad tai daroma dėl jų ir jiems, todėl kartais tenka įkalbinėti, visaip motyvuoti, paįvairinti užsiėmimus, kaskart prigalvoti įdomesnių pratimų. Mums labai svarbu, kad vaikai pamirštų, jog jie kažko nesugeba ar kažkas sunkiau sekasi. O štai šunys gali atlikti unikalią įvairovės, motyvavimo, vaikų „įkalbėjimo“ rolę. Vesti užsiėmimus su vaikais ir šuniukais – nuostabu. Be abejo, šie užsiėmimai turi būti labai gerai, atsakingai suplanuoti, nes tik tuomet vaikai, be visų atliktų kineziterapijos užduočių-pratimų, dar gaus ir didžiulę emocinę dovaną. Jie pajus tokį džiugesį, jog daug mieliau eis ir į kitus kineziterapijos užsiėmimus. Tokie užsiėmimai gali palengvinti mūsų darbą ir pagreitinti rezultatus“, – kaniterapijos naudą pabrėžė V.Masiulianec.

Jos kolegės ergoterapeutės Birutės Matelytės nuomone, užsiėmimai su šunimis sukuria nepaprastai palankią emocinę atmosferą ir, kas ypač svarbu, gerai veikia visos šeimos emocinę sveikatą.

„Vaikų tėveliai vis klausinėjo, ar vaikams patiko, ar nebijojo, o patys vaikai visą savaitę nedavė ramybės, ar dar susitiksim su šuniukais, – pasakojo B.Matelytė. – Kai eidavome link salės, kur vyko užsiėmimai su šunimis, iškart prisimindavo: „Šuniukai, šuniukai!“. Po užsiėmimų jie vis kalba, kad glostė, draugavo, žaidė su šunimis. Ir visa tai – su šypsena! Net lauke, pamatę šunį už darželio tvoros, lėkė pasisveikinti ir klausinėjo, ar jis galėtų ateiti pas juos. Jiems net į galvą nešauna, kad su šunimis jie atliko ir tam tikras užduotis“.

Lopšelio-darželio „Čiauškutis“ direktorė Erinija Svarinskienė, paklausta apie kaniterapijos užsiėmimus, jų nauda ar reikalingumu neabejojo. Ji sakė, kad šių užsiėmimų darželyje laukė seniai ir džiaugėsi, jog Lietuvoje vis atsakingiau plėtojamos kaniterapijos iniciatyvos.

„Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro ir Kaniterapijos asociacijos atstovai pagal iš anksto aptartą metodiką surengė užsiėmimus mūsų vaikučiams. Švietėjiškos veiklos visada yra naudingos, ypač, kai dirbama su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Šie vaikai, skirtingai nei jų bendraamžiai, ne visada turi galimybių išbandyti tai, kas įdomu ir nauja gyvenime,– pabrėžė direktorė. – Užsiėmimai su specialiai paruoštais, testuotais šunimis buvo puikiai parengti. Vaikai turėjo galimybę ne tik pažaisti su šunimis, stebėti ar liesti juos, bet jie klausė, domėjosi – aktyviai dalyvavo užsiėmimuose“.

Erinija Svarinskienė įsitikinusi, jog tokia nauja patirtis palieka neišdildomų įspūdžių: „Gydomosios ir ugdomosios terapijos itin reikalingos specialiųjų poreikių vaikams, jų raidai ir sėkmingesnei integracijai į visuomenę. Norėtume, kad tai būtų ne vienkartiniai, o tęstiniai projektai. Tikėkime ir stenkimės, kad taip būtų“.

K.Granat ir V.Masiulianec nuotr.