Trijų šalių kaniterapeutai dalijosi patirtimi

2015 Kovas 9 d.

 

Kovo 8 dieną parodų centre „Litexpo“ Kaniterapijos asociacija organizavo apskritąjį stalą – diskusiją „Kaniterapijos raida Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje“.

Pranešimą apie kaniterapijos mitus, tikrovę ir pirmuosius kaniterapijos žingsnius Lietuvoje skaitė Vilniaus universiteto psichologijos daktarė, kaniterapijos asistentė Vilmantė Pakalniškienė.

Psichologė Ingrida Stasytienė pristatė vaikų psichinės sveikatos stiprinimo projektą pasitelkiant šunis „Aš ir tu – mes kartu“. Projektas kartu su LKD Mokymo centru bei Vilniaus savivaldybe buvo vykdomas Genio pradinėje mokykloje Vilniuje. 

Kaniterapijos raidą Latvijoje apžvelgė viena šios veiklos pradininkių rygietė Vladislava Akimova.

Terapija su šunimis ji užsiima nuo 2007 metų, šiuo metu su savo borderkoliais ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliu dirba mokytoja specialiojoje mokykloje. Latvijos kaniterapeutai savo veiklą plėtoja priklausydami įvairiems regionų klubams, šie klubai įeina į Latvijos kinologų federacijos sudėtį.

Estijos kaniterapeutų patirtį pristatė Eesti Abi-ja Teraapiakoerte Ühing (Estijos terapinių bei šunų vedlių asociacija) Valdybos narė Tatjana Zamorskaja.

Skirtingai nei Lietuvoje ar Latvijoje, ši asociacija nėra Estijos kinologų sąjungos narė.

Tatjana Zamorskaja dirba su lygiaplaukiais ir auksaspalviais retriveriais, Narvos bibliotekose ji veda terapinius užsiėmimus vaikams „Skaitau su šunimi“, kurių metu padeda mažiesiems įveikti skaitymo baimę.

Susitikime – diskusijoje buvo aptartos sritys, kuriose trijų Baltijos šalių kaniterapijos entuziastai jau dabar galėtų bendradarbiauti. Kalbėta apie tarptautinę kaniterapijos stovyklą, galimybes ruošti specialistus bei šunis terapinei veiklai.

Susitikime dalyvavę Kaniterapijos asociacijos nariai ir kiti besidomintieji galėjo palyginti skirtingas kaniterapeutų patirtis, užduoti rūpimus klausimus.

Visi kalbėjusieji sutiko, kad terapija su šunimis gali vykti tik paskyrus ir tik dalyvaujant atitinkamos srities specialistui (medikui, psichologui, logopedui). Be abejo, tokia terapija įmanoma tik su šunimis, kurie yra specialiai tam ruošti ir išlaikę egzaminą, o jų vedliai turi bent kaniterapijos asistento kvalifikaciją bei tai įrodančius dokumentus.

Diskusijos dalyviai pabrėžė atsakomybę, terapijos su šunimis profesionalumo svarbą.

Kaip didžiausią problemą visose Baltijos šalyse jie įvardijo terapinių šunų trūkumą, išsilavinimo neturinčių „kaniterapeutų“ neatsakingumą, pasitaikantį piktnaudžiavimą.

Išsamiau apie pirmąją Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaniterapeutų diskusiją netrukus sužinosite Kaniterapijos asociacijos tinklapyje www.kaniterapija.eu.

Estijos kaniterapeutai apie susitikimą Vilniuje: https://www.facebook.com/groups/755985441094028/1094530037239565/?notif_t=group_activity

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.