Vandens telkiniai žiemą: kokie pavojai gresia augintiniams?

2022 Sausis 14 d.

 

Atėjus žiemai, gelbėtojai vis dažniau sulaukia pagalbos prašymų gelbėti įlūžusius šunis. Pasivaikščiojimai šalia vandens telkinių kelia pavojų mūsų augintinių gyvybei, tačiau kyla ne mažesnis pavojus ir jų sveikatai. Kartais net nereikia maudynių lediniame vandenyje, kad šunį užkluptų labai rimti sveikatos negalavimai.

Neseniai socialiniuose tinkluose turbūt ne vien aš aptikau vaizdo įrašą apie „smagų“ vižlo pabraidymą apledėjusioje pievoje. Gražus būtų vaizdelis, tačiau jis priminė kelis nemalonius atsitikimus ir paskatino daugiau apie tai pakalbėti. Pamaniau: jei bent vieną gyvybę ir šuns sveikatą apsaugosime, tai bus padaryta ne veltui.

Pirmiausia, kai kurie šunys yra labiau linkę peršalti pabraidę lediniame vandeny, lietingą ir vėjuotą dieną ar būdami panašiose sąlygose. Radikulitas ar „Limber Tail“ (moksliškiau – ūmi kaudalinė miopatija) dažniau gresia aktyviems, o ypač medžiokliams šunims: spanieliams, skalikams, retriveriams, pointeriams.

Uodega „nukrenta", tampa skausmingas uodegos pagrindas, šuniui sunku ir skauda judėti, atsitūpti, tuštintis. Dažnai praeina savaime, bet jeigu gyvūnas jaučia diskomfortą bei skausmą, kas dažniausiai ir nutinka, veterinarijos specialistai skiria leidžiamų arba geriamų priešuždegiminių bei nuskausminamųjų vaistų.

Mano šuo peršalo uodegą praėjusiais metais Palangoje rugsėjį (net ne žiemą!). Buvo audra, lietus, vėjas ir vėsus oras, nebuvo galimybės iki galo nusausinti šunį, buvau nepasiruošusi tokioms ekstremalioms sąlygoms, nors mano augintinis nėra perlepintas šiluma – sausu oru eina į lauką be striukės. Ir žiemą daug būname lauke, nebijome minusinės temperatūros. Deja, tąkart teko leisti vaistus, matėsi, kad jam skauda. Pasveiko po poros dienų.

O dabar dėmesio – svarbiausias klausimas: ar lįstumėte į vandenį, jei įlūžtų jūsų augintinis? Jau girdžiu: aišku, lįstume. Ne! Nedarykite to! Tai labai blogas jūsų atsakymas.

Praėjusią žiemą Vilniuje įlūžo Naujosios Škotijos retriveris Perkūnas, jo šeimininkas, žinomas dviratininkų treneris Vaidas Rimkus, nedvejodamas šoko gelbėti savo augintinio. Neris pasiglemžė abu... Kartu buvusi moteris išsigelbėjo. Šeimininko kūną rado tik po kurio laiko, šuns – ne.

Prieš gelbėdami šunį pirmiausia įsitikinkite SAVO saugumu, pasirūpinkite tinkamomis gelbėjimo priemonėmis ir nepervertinkite savo jėgų. Šią mantrą „Pirma AŠ, paskui šuo" prašau kartoti prasidedant žiemai, pavasariop, kai plonėja ledas, ir kaskart atšalus orams ar artėjant prie vandens telkinio (kai yra ledas, juos apeinu iš tolo). Ypač pavojingos yra upės ar pratekantys ežerai, tačiau net paprasčiausias tvenkinys taip pat gali būti pražūtingas.

Paskaitykite straipsnį, kuriame pareigūnai dalijasi informacija, kaip elgtis, augintiniui įlūžus, ir saugokite save bei augintinius.

Vengrų vižlo Bako (Bakó Figowe Pola) šeimininkė Rima Tunaitytė

Pexels.com nuotr.

Daugiau apie šunų priežiūrą žiemą.