Žaidimai su kamuoliuku

2017 Sausis 19 d.

 

Kamuoliuko gaudymas – vienas smagiausių ir paprasčiausių užsiėmimų su šunimi. Ir šeimininkas labai nenuvargsta, ir šuo palaksto, pasportuoja – smagiai ir prasmingai praleidžia laiką su augintiniu. Tačiau pasitaiko, kuomet nekaltas kamuoliuko gaudymas kelia pavojų. Liūdniausia, kad šis žaidimas gali pakenkti būtent tiems šunims, kurie jį labiausiai dievina.

Rizikos grupės

Jei turite dėl kamuolio pamišusį, stipriu grobio persekiojimo instinktu pasižymintį šunį, gerai apsvarstykite galimybę dūkti su kamuoliuku. Tokie šunys kamuolį gali vaikytis ištisą dieną. Jiems nerūpi niekas – nei aplinka, nei oro sąlygos, nei pagrindas, kuriuo jie bėga – vejasi „grobį“ ir niekas jų nesustabdys!

Bėgimo metu 60-70 proc. šuns svorio „neša“ jo priekinė dalis. Įsivaizduokite, ką patiria šuns pečiai, kaklas, priekinės kojos, kai įsibėgėjęs gyvūnas staiga stabdo prieš kamuoliuką. Pabandykit suvokti, kas ten darosi, jei šuo taip žaidžia kasdien, kiekvieną savaitę, mėnesį, metus...

Žaidimas itin pavojingas šunims, kurie staiga stabdo prieš kamuolį, čiuožia arba sukasi, kad jį pagautų. Kai šuo ant žemės „neria“ prieš kamuolį, gali susižaloti ne tik pečius, bet ir nugarą, kelius, alkūnes. Be to, staiga stabdant ant netikusio pagrindo, galimos ir kitos traumos – pėdų sužalojimai, lūžę arba nuplėšti nagai. Daugybei šunų dėl tokio „stabdymo“ ar kamuolio griebimo pašokus (tada didžiausias krūvis tenka nugarai bei keliams), traumuojami kryžminiai raiščiai. Beje, kryžminio raiščio plyšimo tikimybė išauga, jei šuo – vadinamasis „savaitgalio karys“ ir yra stambios šunų veislės atstovas arba turi antsvorio.

Kai kurių šunų anatomija nedėkingesnė negu kitų. Jiems pasikartojantys pratimai gali lemti lėtines traumas. Jeigu šuns priekinė kūno dalis masyvi, svoris pasiskirsto netolygiai, todėl gresia priekinių kojų ir pečių sužalojimai. Jei šuns pečiai labai tiesūs arba čiurnos „nesugeria“ smūgio, taip pat didėja traumos tikimybė.

Kamuoliuko vaikymasis karštu oru gali būti pavojingas, kadangi šunų vėsinimosi sistema gana primityvi, jie neprakaituoja, tik atvėsta  lekuodami. Kai apžiotas kamuolys visiškai užpildo snukio ertmę, ypač jei šuo – brachicefalų veislės atstovas, jam gresia perkaitimas.

Kamuolio gaudymas nėra geriausias būdas nutukusiam šuniui mažinti svorį, nes tai gresia sąnarių, raiščių, sausgyslių negalavimais. Kuo šuo sunkesnis (palyginti su jo aukščiu), tuo daugiau pastangų reikia lokomocijai ir tuomet daugiau streso patiria skeletas ir raumenys.  Nutukęs šuo mažai juda, taigi jo silpni raumenys, raiščiai, jis greit ima dusti ir pavargsta, o pavargus daug lengviau susižaloti.

Norint išvengti traumų...

Jeigu šuns grobio vaikymosi instinktas labai stiprus, neleiskite vytis kamuolio, kol šis skrenda ore arba rieda. Geriau pamokykite išlaukti, kol kamuolys nukris ant žemės. Jeigu žaislas nukrito į žolę, jo ieškodamas šuo labiau kontroliuos savo judesius, daugiau protaus.

Dar vienas būdas išvengti staigaus stabdymo – padėkite kamuolį ant ko nors šuns galvos aukštyje (suoliukas). Galima išmokyti šunį paeiliui atnešti keletą kamuoliukų ir šiuos iš anksto išdėlioti įvairiose vietose. Tai  geras pratimas, nes kamuolys staigiai nerieda ir šuo nelekia pametęs galvą, o ilgiau palaksto, pagalvoja.

Jeigu norite nuvaikyti šunį, o kamuoliukas atrodo pernelyg rizikingas reikalas, išmokykite augintinį apibėgti apie kokią nors kliūtį ir grįžti pas jus, už tai kaip paskatinimą duokite kokį nors „prizą“.

Kamuoliuką galite mesti į kalną ir tuo pačiu lipkite aukštyn, kad keturkojį sutiktumėte grįžtantį pusiaukelėje. Šuo gaus fizinį krūvį, bet nereikalinga apkrova sumažės.

Atidžiai įvertinkite aplinką. Įsitikinkite, kad ten nėra nieko, kas gali kelti pavojų šuniui, kai tas lėks visą dėmesį sutelkęs į kamuolį. Bėgimo kelyje negali būti duobių, vielų, plytgalių ir kitų sunkiai pastebimų dalykų.

Išeitis karštą vasaros dieną – skylėti kamuoliai. Jie leidžia šuniui kvėpuoti ir vėsintis, kol šis neša kamuoliuką.  

Nepatartina leisti storiems šunims vaikytis kamuolį. Tegul šuo sumažina svorį, augintinį kurį laiką tik vedžiokite, kol jo kondicija leis smagiai žaisti be traumų. Sumažinus šuns kūno svorį vos keliais pertekliniais kilogramais, galima neįtikėtinai pratęsti jo aktyvios veiklos trukmę.

Neleiskite kamuolį vaikytis „savaitgalio kariui“, ypač jeigu jis stambokas. Iš pradžių jį pakankamai vedžiokite bent kas antrą dieną, kol jo raumenys sutvirtės, o tada imkitės aktyvesnių žaidimų.  

Galiausiai – tai tik smagus žaidimas. Per daug nepanikuokite, tik stebėkite, kada šuo pavargo ir jau metas jį pristabdyti. Mėgaukitės žaidimu ir būkite atsargūs.

K.Granat nuotr.

http://www.vetvila.lt/straipsniai/kamuoliuka-metykite-atsargiai