Žiema atėjo: kaip prižiūrėti mūsų augintinius?

Žiema vis dėlto atėjo... Kaip elgtis, kad šaltuoju metų laiku mūsų augintiniai išliktų sveiki ir žvalūs?

Labiausiai kenkia drėgmė

Svarbu nepamiršti, kad gyvūnams kenkia ne šaltis, o mūsų kraštui būdinga drėgmė ir žvarba. Todėl žiemą labiau reikia saugoti senyvus, jautresnius ir lepesnius augintinius – jų imunitetas silpnesnis, o fizinis aktyvumas dažnai ribotas. Liemenės, įvairūs nertiniai, kombinezonai gerai apsaugo šuns krūtinės ląstą, papilvę. Sveikus, judrius šunis, net jeigu jie ir trumpaplaukiai, nebūtina rengti. Svarbu, kad šuo lauke judėtų. Ne stoviniuotų ar tupėtų ant drėgnos žemės, o lakstytų, žaistų. Parsivedus į namus, būtina nuplauti pėdutes, nusausinti papilvės kailį, letenas. Ilgaplaukiai, žemaūgiai šunys pasivaikščiojimų metu labiau nei kiti peršlampa kailį, o drėgnas kailis gali išprovokuoti įvairius negalavimus.

Šaltuoju metų laiku veterinarijos gydytojai šunims dažniau diagnozuoja viršutinių kvėpavimo takų uždegimus. Jų nuomone, gyvūnai dažniau serga, kai žiemos yra drėgnos. 

Klastinga druska ir sniegas

Šuns nosies oda porėta, ji sutraukia viską, kas tvyro ore. Deja, sutraukia ir kenksmingas medžiagas. Neleiskite šunims rausti sniegą ten, kur pabarstyta druskos. Jei taip atsitiko, valykite augintinio nosį vata, suvilgyta aliejumi. Žiemą dažnesnis ir kitas susirgimas – odos suragėjimas, susijęs su ta pačia druska. Dažniausia suragėja letenų pagalvėlių oda. Nuplovę ir nusausinę gyvūno letenas, patepkite pagalvėles gydomuoju aliejumi. Geriausia, prieš einant į lauką, ištepti specialiu pėdutes tausojančiu vašku. Šunys gali susirgti alergija tirpstančiam sniegui. Kadangi sniegas sugeria žalingas atmosferos medžiagas, atšilus, šios medžiagos pradeda skilti. Jautriems šuniukams nereikėtų leisti voliotis sniege arba jį ėsti. Apsinuodijus sniegu, šunį gali sutraukti mėšlungis, bet dažniausia pasitaiko žarnyno funkcijos sutrikimų.

Augintiniai žaisdami mėgsta įsirausti į sniegą. Jeigu jis šviežias ir purus, nieko tokio. Jeigu apsitraukęs ledo plutele, aštrūs ledukai gali sužaloti akių gleivinę ir sukelti uždegimą. Jeigu akys ašaroja, paraudo, skalaukite vaistažolių arbata arba įlašinkite akių lašų. Ant šaligatvių ir gatvių barstoma druska tikrai kenkia gyvūnų letenoms. Druska graužia pagalvėles, nagus, bet labiausiai – jautrius tarpupirščius. Ji suerzina odą ir sukelia uždegimą.
Po pasivaikščiojimo gyvūno letenas nuplaukite šiltu vandeniu. Galima apauti šunį bateliais, bet ne visi gyvūnai juos pakenčia.

Jautrios ausys

Pustant sniegas patenka į gyvūno ausų landas, ten pradeda kauptis drėgmė. Jeigu ausys nukabusios (spanieliai, retriveriai, seteriai), o ausies landa gausiau apaugusi plaukais, drėgmė ilgai neišgaruoja. Po kiekvieno pasivaikščiojimo reikėtų pasirūpinti šuns ausimis, iššluostyti ausų kaušelius. Jeigu šuo nuolat purto galvą ir kasosi ausis, būtina vykti pas veterinarijos gydytoją. Ausų negalavimai sunkiai gydomi. Jeigu šuo jau sirgo ausų uždegimu, jį reikia ypatingai saugoti, šaltu oru einant į lauką patartina netgi užsegti kepurę.

Ledas gali būti pavojingas

Plonas, ką tik užsitraukęs ledukas, pavojingas ir žmonėms, ir gyvūnams. Nusivijęs paukštį ar kitą žvėrelį, šuo gali įlūžti – vedžiotis augintinį šalia vandens telkinių patartina tik su pavadėliu.
Žiemą kelkraščių grioviai, visokios duobės būna užpustytos, niekada nežinai, koks jų gylis ir kas gali atsitikti augintiniui. Veterinarijos specialistų teigimu, žiemą padaugėja įvairių traumų, ypač pavojingi išoriškai
nepastebimi kaulų lūžiai. Atrodo, šuo vos šlubčioja, deja, laiku nediagnozuotas lūžis vėliau sukelia nervų šaknelių uždegimą, galūnė gali apmirti, prasideda įvairios komplikacijos. Traumuotą galūnę reikia imobilizuoti ir skubiai gabenti pas gydytoją. Nedidelius įbrėžimus galima gydyti namie: apdoroti leteną vandenilio peroksidu, porai valandų subintuoti. Sunkesnes traumas gali išgydyti tik veterinarijos specialistai. Jų teigimu, po traumos praėjus
vienai ar dviem valandoms, dar įmanoma „sugauti“ perpjautas sausgysles ir padėti gyvūnui, o vėliau tai padaryti sunku.

Ar šunis reikia grūdinti?

Ar mažus, dekoratyvius šuniukus verta vesti į lauką, kai temperatūra minusinė? Veterinarijos specialistai pataria šuniukus pratinti prie orų permainų, kitaip sakant, grūdinti. Žvarbią dieną iš pradžių lauke būkite trumpiau, bet dažniau, gal po 15 minučių, vėliau tą laiką ilginkite. Lauke būtinai judėkite, žaiskite su augintiniu.

Lauke gyvenantys šunys šaltuoju metų laiku turėtų gauti kaloringesnio ėdalo, norma taip pat turėtų būti didesnė, nes nemažą dalį savo energijos išeikvoja organizmui šildyti. Be abejo, šuo turi turėti šiltą būdą. Būdos paklotui tinka šiaudai, nes juose susidaro oro tarpai, veikiantys kaip izoliacija. Medžiaginiai paklotai greičiau sudrėksta. Būdos angą geriausia uždengti gumine užuolaida, gyvūnas pro ją pralįs, o šaltis ir vėjas į vidų nepateks.
Ir lauke gyvenantis šuo turi išeiti su savo šeimininku pasivaikščioti, nuolat turi būti socializuojamas, turi susitikti su kitais žmonėmis ir gentainiais – gyventi visavertį gyvenimą.

Pexels com nuotr.