nualpo

Staiga nualpti gali ne tik žmonės, bet ir šunys – tai patyriau, kai rytinio pasivaikščiojimo metu sąmonę prarado vienas mano auklėjamų šunų.

Per visą savo gyvenimą nesusidūriau su tokiu atveju, todėl turiu prisipažinti: pasimečiau ir išsigandau. Šuns kvėpavimas buvo labai silpnas ir paviršutiniškas, pulsą vos užčiuopiau.

Skubiai stvėriau mažylę ir lėkiau automobiliu per miestą nuo šviesoforo iki šviesoforo su vienintele mintimi: gyvenk!..

Po dešimties minučių mes jau buvome pas veterinarą, o mažylė po truputį pradėjo atsigauti. Kilsterėjo galvą, pradėjo giliau kvėpuoti.

Klinikoje ją atidžiai apžiūrėjo, atliko kraujo tyrimus, pastatė lašinę. Per valandą kalytė visiškai atsigavo, vizgindama uodegą, pradėjo su mumis žaisti.

Kraujo tyrimai nerodė jokių biocheminių pakitimų, šuns reakcija į aplinką buvo adekvati. Viskas baigėsi gerai, bet grįžusi namo iškart sėdau prie kompiuterio ieškoti daugiau informacijos.

Pasirodo, taip, ir gyvūnai gali nualpti, o taip atsitinka dėl  daugelio priežasčių. Dažniausia panašius simptomus sukelia laikini smegenų kraujotakos sutrikimai. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus ir veislės šunims.

Sąmonės praradimas gali tęstis nuo kelių iki keturiasdešimt minučių. Kiek laiko šuo bus be sąmonės, lemia priežastys, kodėl jis prarado  sąmonę, ir tai labai svarbu tolesnei diagnozei. Šunys gana dažnai netenka sąmonės dėl hipoksijos ir žemo kraujo spaudimo.

Priežastys, kodėl gyvūnas gali prarasti sąmonę, gali būti šios:

• širdies ritmo sutrikimai

• plaučių ligos

• stiprus nukraujavimas

• staigus kūno padėties pakeitimas

• apsinuodijimas diuretikais

• įvairūs kraujagyslių sutrikimai (staigus kraujagyslių išsiplėtimas arba susitraukimas)

• tachiaritmija, bradikardija, stenokardija

• venų „perpildymas“, sukeliantis bradikardiją

• organizmo apsinuodijimas toksinais

• staigus hemoglobino, eritrocitų ar trombocitų sumažėjimas

• nuolatinis nuovargis • staigus cukraus kiekio sumažėjimas kraujyje

• ilgas buvimas tvankiose patalpose

• stresas

• šokas

• hipotermija

• šilumos smūgis

• centrinės nervų sistemos neurogeniniai pokyčiai

• ilgalaikis badavimas

• staigūs temperatūros pokyčiai (nuo labai aukštos - iki per daug žemos) taip pat gali iššaukti smegenų kraujagyslių spazmas.

Kad šuo gali prarasti sąmonę, rodo tam tikri požymiai. Gyvūną netikėtai pradėti pykinti, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda bendras kūno silpnumas. Gali išblykšti gleivinė, gyvūnas gausiau seilėjasi. Šuns kvėpavimas tampa ne tolygus, o trūkinėjantis ir paviršutiniškas. Kai kurių kūno vietų temperatūra tampa žemesnė (dažniausia galūnių). Pulsas stipriai retėja, šuo nereaguoja į savo vardą. Taip pat galimas nevalingas šlapinimasis arba tuštinimasis. 

Kadangi šuo sąmonę gali prarasti staiga, netikėtai, kiekvienas šuns savininkas turėtų žinoti keletą pirmosios pagalbos taisyklių.

Sąmonę praradusiam šuniui būtina suteikti kuo skubesnę pagalbą. Augintinį reikėtų išnešti į gryną orą, paguldyti pavėsyje ar šiaip vėsioje patalpoje. Jeigu šuo prarado sąmonę lauke šaltuoju metų laiku, nepalikite jo gulėti ant žemės – kuo skubiau neškite į šiltą patalpą, paguldykite ant pakloto.

Jeigu augintiniui užsegtas antkaklis, petnešos, pavadėlis, juo labiau – antsnukis, juos reikia nusegti, o patį šunį atsargiai paguldyti ant šono.

Šuns kūno padėtis turi būti tokia, kad galva būtų gerokai žemiau – tokia padėtis leis kraujui greičiau pradėti maitinti smegenis. Norėdami tai padaryti, turite pakelti užpakalines kojas ir padėti po jomis sulankstytus rūbus ar kitą pakankamai didelį, minkštą daiktą.

Šuns šeimininkas turi pasistengti ištraukti iš gyvūno burnos liežuvį ir atidžiai patikrinti kvėpavimo takus, kad juose nebūtų užsilikę maisto likučių. Jeigu tokių rasite, gerai išvalykite burnos ertmę.

Jeigu šuo sąmonę prarado perkaitęs saulėje, ant gyvūno galvos uždėkite drėgną kompresą arba paprasčiausiai apšlakstykite šaltu vandeniu.

Kai augintinis atgaus sąmonę, galima duoti palakti truputį vėsaus vandens.

Jeigu gyvūnas vis dar jaučiasi silpnas, vandenį paprasčiausiai galite pilti į burną. Nepersistenkite – vandens reikia nedaug. Šuniui atsigavus, nepulkite iš karto jo šerti, palaukite porą valandų ir tik tuomet duokite nedidelį kiekį lengvai virškinamo maisto.

Savavališkai duoti vaistų, o ypač širdies vaistų, yra pavojinga. Tai galima daryti tik tuo atveju, jeigu šuo seniai kenčia dėl širdies ligų, o medikamentai yra paskirti jį gydančio veterinarijos specialisto.

Jeigu sąmonę gyvūnas prarado pirmą kartą, reikia kreiptis į veterinarą, kad jis atliktų išsamią apžiūrą, nes priežasčių, galinčių sukelti sąmonės praradimą, sąrašas labai ilgas.

Laiku sureagavę, apsaugosite augintinį nuo rimtų sveikatos sutrikimų ar net išgelbėsite jo gyvybę.

Svetlanos Valouevos tekstas ir nuotr.

Show Class. Hendlingas, dresūra ir fitnesas.